Socialinės apsaugos ir darbo ministrė žada, kad šiemet gyventojai lenktynes su infliacija laimės.

„Todėl, kad infliacija prognozuojama 2,8 procentai, o visas pajamų kėlimas turėtų 3-4 kartus viršyti prognozuojamą infliaciją“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau savo bendraamžiams senjorams „Maisto banko“ produktus dalinanti Ramutė sako, kad pagyvenę žmonės infliacijos dar neįveikė.

„Viena ranka duoda, o kita atima. Kainos yra didelės, infliacija didelė. Aš pensininkė nepragyvenčiau iš savo pensijos, aš priversta dirbti“, – kalbėjo dirbanti senjorė Ramutė.

Ramutė gauna mažiau nei 500 eurų pensijos, o papildomai dirba socialinio darbuotojo asistente. Radusi laisvą minutę pensininkė pasvajoja, kaip puiku būtų sulaukti didesnės pensijos ir pagaliau į darbą nebelėkti.

„Turėtų būti 800-900, tada jau būtų ori senatvė, nereikėtų dirbti“, – sakė Ramutė.

Šiemet gyventojų pajamos vidutiniškai kyla 62 eurais. Vidutiniškai į rankas 70 eurų didės pensijos, 10 eurų didinami vaiko pinigai, taip pat didėja minimali mėnesinė alga. Ir ypač didelį poveikį pajus tie žmonės, kurių skurdo rizikos lygis šiuo metu didžiausias – senjorai, vieniši tėvai bei žmonės su negalia.

Viena ranka duoda, o kita atima.

„Tie patys žmonės gali gauti ir šildymo kompensaciją, jei turi vaikų, gali gauti ir nemokamą maitinimą, paramą mokinio reikmėms, paramą būstui, socialines korteles, būtiniausioms prekėms įsigyti“, – vardino socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Ugnė Užgalė.

Anot ministrės, ypač išmokos reikalingos vienišiems pensininkams ir žmonėms su negalia.

„Jeigu visų kitų grupių įtaka skurdo rizikai, atskirties rizikai, yra efektyvesnė, tai šios grupės žmonių vis dar yra vienos iš pažeidžiamiausių Lietuvoje“, – teigė M. Navickienė.

Tačiau su skurdu kovojančios organizacijos įsitikinusios, kad ministerijos planuose turėjo atsidurti dar daugiau pažeidžiamų visuomenės grupių.

„Daugiausia kalbam apie tuos žmones, kurie turi sukaupę darbo stažą arba dirba. Bet mes turime ir žmonių, kurie neturi darbų. 50 procentų žmonių, kurie neturi darbų susiduria su skurdo rizika, pavyzdžiui, vienišos mamos, ypač regionuose, kur nėra labai daug darbo vietų“, – kalbėjo skurdo mažinimo organizacijos vadovė Aistė Adomavičienė.

Tačiau ekonomistai tikina, kad žingsnis link pagalbos socialiai pažeidžiamiems žengtas. Dabar svarbu tik, kad minimali mėnesinė alga, pensijos, išmokos ir toliau stabiliai kiltų. Žinoma, jei tik užsienio politika ir infliacija leis.

„Kuomet kyla palūkanų normos, kuomet skolinimosi galimybės labai susiaurėjo, kuomet alternatyvių poreikių svarba, kalbant apie nacionalinio saugumo, išlaidų gynybai klausimus, matyt ministerija susiduria su tais apribojimais“, – šnekėjo „Šiaulių banko“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Kol kas valdžios sprendimai padėjo priartėti prie privataus sektoriaus. Ekonomistai skaičiuoja, kad pernai sparčiau augo atlyginimai privačiame sektoriuje. Tad padidintos algos, pensijos ir išmokos – gera proga pasivyti privatininkus.

„Prie tokių aplinkybių yra pateisinama. Pateisinamas bandymas paskatinti gyventojų vartojimą. Paskatinti ekonomiką didesnėmis socialinėmis išmokomis“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tačiau skurdo mažinimo organizacijos abejoja, ar dabartinio ministerijos žingsnio pakaks. Mat regionų atskirtis – vis dar skausmingas klausimas.

„Yra žmonių, kurie tikrai sudėtingai gyvena iki šiol. Jų išmokos mažos, ir net jei pakeliame iki dešimties procentų, iki 380 eurų, tai ženkliai nepagerėja tų žmonių gyvenimas“, – aiškino Aistė Adomavičienė.

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šiuo metu socialinę paramą arba išmoką gauna daugiau nei 60 tūkstančių Lietuvos gyventojų.