„Klasikinis internetinis sukčiavimas remiasi socialine inžinerija ir išnaudoja žmonių jausmus, tokius kaip apsipirkimo džiaugsmas, noras sutaupyti ar baimė praleisti palankią progą įsigyti vieną ar kitą ilgai planuotą prekę. „Juodojo penktadienio“ apsipirkimo karštinė idealiai atitinka šias sąlygas. Internetui mirgant reklaminiais pranešimais apie nuolaidas, reikėtų neprarasti budrumo ir ieškant geriausių pasiūlymų neužkibti ant internetinių sukčių kabliuko“, – sako NKSC direktorius Liudas Ališauskas.

Jo teigimu, apsiperkant internete reikėtų rinktis žinomas elektronines parduotuves, jose lankytis suvedant jų tiesioginį adresą, o ne spaudžiant ant gautų nuorodų. Ypač kritiškai reikėtų vertinti visas el. laiškais ar socialiniais tinklais gautas reklamas, laiškus ir jose esančias nuorodas, nes vienas iš dažniausiai pastebimų sukčiavimo atvejų yra suklastotos interneto svetainės.

Kiti vertingi patarimai, kaip saugiai apsipirkti per „Juodąjį penktadienį“:

1. Maksimalios nuolaidos. Pagrindiniai suklastotų elektroninių parduotuvių požymiai yra didžiulės nuolaidos visoms prekėms. Nuolaidų dydis tokiose parduotuvėse siekia net 80-90 proc. Tai vienas iš akivaizdžiausių suklastotos parduotuvės požymių, todėl lankytojai turėtų užduoti sau klausimą, ar tikrai įmanoma, kad visos ten esančios prekės galėtų kainuoti net 90 proc. pigiau?

2. Neigiami atsiliepimai. Jeigu į el. parduotuvę patekote paspaudę ant socialinio tinklo reklamos, perskaitykite tos reklamos atsiliepimus, nes socialiniai tinklai leidžia vartotojams komentuoti pačią reklamą (angl. Sponsored content). Piktavaliai dažnai pamiršta arba nespėja sekti savo skelbimų ir trinti neigiamų atsiliepimų, todėl kitų žmonių neigiama patirtis gali padėti išvengti nuostolių. Taip pat pasinaudokite pagrindinėmis paieškos sistemomis (pvz. „Google“) ir paskaitykite rastus atsiliepimus apie el. parduotuvę kitose svetainėse. Jeigu tai užsienio parduotuvė, papildomai paieškokite pagal užklausą „scam parduotuvesadresas.com“. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad vien teigiami atsiliepimai patikimumo negarantuoja, nes jie taip pat gali būti suklastoti.

3. Netikri kontaktiniai duomenys. Įtarimą taip pat turėtų sukelti jokios informacijos apie įmonę ar jos rekvizitų svetainėje nebuvimas, kontaktų skiltyje nurodytas tik nemokamas el. pašto paslaugų tiekėjo adresas (pvz. @yahoo.com ar @gmail.com).

4.  Įtartinas interneto vardas. Pirmą kartą apsilankę el. parduotuvėje atkreipkite dėmesį į parduotuvės interneto vardą (domeną). Įtarimą turėtų sukelti trumpas gyvavimo laikas (registravimo datą galima patikrinti, pvz. www.whois.com); papildomi žodžiai prie žinomo prekinio ženklo (pvz., prekės ženklo tikrasis el. adresas „prekiniszenklas.com“, o jo klastotė – „prekiniszenklas-batai.com“ ); nemokamas svetainės talpinimas (pvz., [http://pigiausios[-]prekes.000webhost.com]http://pigiausios[-]prekes.000webhost.com, pan.).

5. Svetainė veikia be SSL sertifikato. Didžioji dauguma interneto parduotuvių naudoja saugų ryšį. Tokį saugumo lygį parodo svetainės adreso pradžioje esantis trumpinys „https“ arba pavaizduotas spynelės simbolis. Vis tik, sertifikato buvimas negarantuoja, kad el. parduotuvė tikra, tai tik suteikia papildomos informacijos (ją galima gauti paspaudus spynelės piktogramą) ir padidina ryšio saugumo lygį.

Ką daryti nukentėjus?

Įtarus, jog apsipirkote netikroje el. parduotuvėje, nedelsiant reikėtų kreiptis į savo banką ir prašyti stabdyti pavedimą. Jei mokant už prekes netikroje el. parduotuvėje reikėjo nurodyti ir mokėjimo kortelės duomenis, būtina nedelsiant blokuoti mokėjimo kortelę ir pavedimus iš susijusių sąskaitų. Įtarus, kad pinigai buvo neteisėtai pasisavinti, praneškite apie tai Lietuvos policijai, o apie suklastotas svetaines – Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.