„Yra per daug nepagrįstos kritikos biudžetui. Jei vertintume, kaip keitėsi Lietuvos finansai per dešimt metų, tai 2018 ir 2019 metai yra pertekliniai (...). Valstybės pajamos viršija išlaidas, nors yra gana reikšmingai didinamos valstybės išmokos pensininkams, vaikams, viešojo sektoriaus darbuotojams“, – BNS teigė N. Mačiulis.

Anot jo, vienas išskirtinių 2019 metų biudžeto bruožų – mažinami mokesčiai samdomiems darbuotojams.

„Apie tai jau buvo kalbama visą dešimtmetį. Kiekvienais metais Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas sakydavo, kad Lietuvoje vyrauja perteklinis samdomų darbuotojų apmokestinimas“, – teigė ekonomistas.

Pasak jo, mokytojų atlyginimų didinimas yra labai svarbus prioritetas, tačiau reikia žiūrėti sistemiškai ir ieškoti tvarių lėšų, o ne paskutinėmis dienomis bandyti sukrapštys milijonus.

„Reikia žiūrėti, kaip reorganizuoti visą švietimo sistemą, kad dabar skiriamas finansavimas, kuris viršija ES vidurkį, būtų paskirstomas efektyviai ir didžioji jo dalis tektų mokytojams, o ne infrastruktūros išlaikymui ir administracijai“, – teigė ekonomistas.

N. Mačiulis kritikavo Seimo patvirtintą PVM lengvatą malkoms bei pensijų kaupimo reformą.

Tai yra amorali lengvata – mažinamas apmokestinimas labiausiai aplinką teršiančiam kurui.

„Pinigais (PVM lengvata malkoms – BNS) tai biudžetui beveik nieko nekainuos ir galbūt sumažins šešėlinę ekonomiką, ir gal net surinks kažkiek papildomų lėšų, tačiau tai nėra socialiai atsakinga lengvata. Tai yra amorali lengvata – mažinamas apmokestinimas labiausiai aplinką teršiančiam kurui. Tuo metu, kai visas pasaulis yra susirūpinęs klimato kaita, žmogaus įtaka planetai, reikėtų įgyvendinti tokią mokestinę ir subsidijų politiką, kuri skatintų atsisakyti šildyti kietuoju kuru. Tai yra didelis žingsnis atgal“, – teigė N. Mačiulis.

Anot jo, neigiamai turėtų būti vertinama ir pensijų reforma.

„Per daug paliekama savieigai ir neužtikrinama, kad visi gyventojai jaus poreikį kaupti senatvei. Kai kurie gali per daug pasitikėti einamaisiais mokėjimais grįsta sistema, nors akivaizdu, kad senėjant visuomenei tai bus sudėtinga. Tai yra mažas žingsnis atgal nuo kaupimo“, – sakė ekonomistas.

T. Povilauskas: duoti visiems po truputį – ne sprendimas

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigiamai vertina nuo kitų metų įsigaliosiančią mokesčių pertvarką, tačiau, anot jo, valdžios bandymas „duoti visiems po truputį“ nėra gera idėja. T. Povilausko teigimu, ekonomikos augimo lėtėjimas gali apsunkinti pajamų surinkimą į biudžetą.

„Labai panašu, kad valdžia šiuo biudžetu stengiasi duoti visiems po truputį, kad tik ko labai nenuskriaudžiant, bet problema čia kyla dėl to, kad žmonėms padidėjusios pajamos keliolika eurų į rankas nieko labai nekeičia“, – BNS teigė SEB vyriausiasis ekonomistas.

Jis teigimai vertina sujungtas darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, „Sodros“ įmokų lubas bei progresinio gyventojų pajamų mokesčio tarifo įvedimą.

Anot jo, neteisybė – santykinai mažos mokytojų algos – ima graužti visuomenės stabilumą daug labiau, todėl T. Povilauskas siūlo turėti ilgalaikį planą su aiškiais žingsniais: „Nes pinigų visiems po daug neužteks, o duoti visiems po truputį irgi ne sprendimas“.

Ekonomisto teigimu, sudarant biudžetą buvo privalu atsižvelgti į pasaulines ekonomikos tendencijas, kadangi lėtėjanti ekonomika gali apsunkinti pajamų surinkimą.

„Didėja rizika, kad ekonomikos plėtra per artimiausius dvejus metus bus lėtesnė negu visi tikimės, todėl formuojant biudžetą buvo būtina atsižvelgti į prastėjančias nuotaikas tarptautinėse rinkose ir didžiausiose pasaulio ekonomikose“, – sakė T. Povilauskas.

Anot jo, per 10 šių metų mėnesių surinkta tik 100 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) daugiau negu pernai, o kitąmet jo norima gauti 311 mln. eurų daugiau.

„Šio mokesčio nesurinkimas net ir vienu procentiniu punktu reiškia 35 mln. eurų biudžeto netekimą“, – teigė ekonomistas.

T. Povilausko manymu, papildoma našta biudžetui gali tapti ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas

„Tikrai reikėjo mažinti darbo jėgos apmokestinimą, tačiau ar dabartiniai biudžeto nuostoliai (186 mln. eurų) dėl NPD padidinimo ir jo taikymo praplėtimo, kurį pajaus keli šimtai tūkstančių gyventojų, nėra per dideli, labai sudėtinga pasakyti. Sakyčiau, čia yra prioritetų klausimas“, – komentavo ekonomistas.

T. Povilauskas biudžete įžvelgia artėjančius rinkimus. Anot jo, tai užkirto kelią įvesti Lietuvai labai reikalingą nekilnojamo turto mokestį.

„Šiais metais buvo puiki proga atsirasti platesniam nekilnojamojo turto mokesčiui, bent jau pirminiam siūlymui apmokestinti ne pagrindinį gyvenamąjį būstą, tačiau tai, kad buvo atsitraukta, rodo, kad valdžia nenorėjo aštrinti situacijos prieš rinkimus, ir tai yra blogai“, – teigė analitikas.

Anot jo, aiškią rinkiminę žinutę siunčia ir paskutinėmis dienomis priimtos PVM lengvatos malkoms ir spaudai, kurias jis taip pat vertino neigiamai. 

R. Vainienė: reikia struktūrinių reformų

Ekonomistė Rūta Vainienė biudžetą lygina su ledkalnio viršūne ir sako, kad didesnį dėmesį reikia kreipti į priimamus įstatymus bei reformas, nuo kurių jis ir priklauso. Be to, jos teigimu, kitų metų biudžete matomas tik vienas didesnis, tačiau nereikalingas pakeitimas – bazinės pensijos perkėlimas iš „Sodros“ į valstybės biudžetą.

„Negalime pasakyti, kad šitas biudžetas kitoks negu šių metų biudžetas. Identiškas. Pajamų eilutės identiškos, išlaidų eilutės identiškos su nedideliais nukrypimais dėl ekonomikos augimo, mokestinių pakeitimų“, – BNS komentavo R. Vainienė.

Maskuojama „Sodros“ bėda

Pasak jos, vienintelis pokytis naujajame biudžete – bazinės pensijos perkėlimas iš „Sodros“, kurį ekonomistė vadina „tuščiu ir bereikalingu pinigų vaikščiojimu“ ir sako, kad taip bus maskuojamos „Sodros“ bėdos.

„Bazinė pensija iš „Sodros“ perkelta, Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamos bus didesnės, jos perkeliamos į „Sodrą“. Techninis suvaikščiojimas iš vieno biudžeto į kitą.  Nereikėjo šitos reformos daryti, nereikėjo kilnoti. (...) Vistiek „Sodra“ mokės, valstybės biudžetas perveda „Sodrai“, – teigė R. Vainienė.

Anot jos, taip slepiama tikra „Sodros“ būklė.

„Maskuoja „Sodros“ bėdą. Nebeaiški jos reali padėtis. Anksčiau viskas būdavo „Sodros“ biudžete, matydavai, ar susibalansuoja įmokos su išmokom, o dabar (...) surenkama ne per „Sodros“ tarifą, o per GPM tarifą ir valstybės biudžetas „Sodrai“ pervesti gali bet kiek, viskas bendrame katile susimaišo, nebeaišku, kuri dalis tenka bazinei pensijai finansuoti“, – pridūrė ji.

Pasak ekonomistės, kritika, skambėjusi biudžetui, atrodo keista, nes norint kitokio biudžeto, reikia apie tai kalbėti priimant struktūrines reformas ir sprendimus, o ne tvirtinant biudžetą.

„Biudžetas yra ledkalnio viršūnė, 10 proc., ką mes matome, finansinė išraiška. O visas 90 proc. yra iš kur gaunamos pajamos, visa mokestinė sistema ir visas viešasis sektorius, (...) ten yra 90 proc. visų reikalų. Tai jeigu ten nieko nekeiti iš esmės, negali tikėtis, kad biudžetas būtų kitoks“, –  teigė R. Vainienė.

Valstybė apsiima finansuoti per daug funkcijų

Kaip pagrindinę problemą ji įvardijo tai, kad valstybė, ypač švietimo ir sveikatos srityse, apsiima finansuoti per daug funkcijų ir nepripažįsta, kad to daryti yra nepajėgi.

Valstybė yra apsižiojusi per daug finansuotinų funkcijų.

„Valstybė yra apsižiojusi per daug finansuotinų funkcijų. Darosi labai akivaizdu, kai viešasis sektorius bruzda nepatenkintas. Akivaizdu, kad yra per daug apžiota, nebepajėgia išlaikyti“, – sakė R. Vainienė.

„Pagal tai, kiek apžiota, nemokama medicina, nemokamas mokslas, nepakanka lėšų. Turėtų pripažinti, kad negalime mes išlaikyti tiek. Turėtų atsirasti dalis sveikatos priežiūroje paciento priemoka, švietime neturi būti visas ir formalusis ir neformalusis ugdymas finansuojamas“, – kalbėjo ji.

Ji taip pat pridūrė, kad naujajame biudžete esamas rezervas yra nepakankamas, be to, biudžete trūksta lankstumo.

„Žmonėms sakoma, turėkite bent 3–6 mėnesių pagalvę. Tai viešasis sektorius tokios pagalvės neturi. (...) Lankstumo biudžete irgi yra mažai, (...) savivaldybių finansavimas yra katastrofinė sistema, visiškai nepaliesta 25 metus, griozdiška, bloga, niekas neliečia jos“, – komentavo ekonomistė.

Kitais metais biudžeto pajamos sieks 10,59 mlrd. eurų (įskaitant 1,921 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), o išlaidos – 11,696 mlrd. eurų (beveik 2,242 mlrd. eurų). Deficitas – 1,105 mlrd. eurų.

M. Dubnikovas: atsigręžiama į vidurinę klasę

Lietuvos verslo konfederacijos atstovas sako, kad 2019 metų biudžete išlaikomas nuoseklumas – valdžia tesi pažadus ir atsigręžia į vidurinės klasės gyventojus.

„Vertinu palankiai dėl to, kad jame (biudžete – BNS) yra tai, kas buvo žadėta prieš metus – yra padalinama pinigų ne skurdžiausiam sluoksniui, nes jis jau gavo savo porciją 2018 metais, bet dabar atsigręžiama į vidurinį sluoksnį, ir čia yra tęstinumas ir prognozuojamumas, labai pagirtinas dalykas“, – BNS komentavo Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas.

Anot jo, mažėja mokesčiai, ir tai daliai visuomenės duos papildomų, nors ir nedidelių, pajamų.

„Šiek tiek kritikuotina, kad tai tam tikras lėšų pabarstymas visuomenei, bet iš kitos pusės yra tam tikras nuoseklumas. (...) Mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms atlyginimų pasikeitimai dėl mokesčių pakeitimų yra mažesni nei tiems, kurie gauna vidutinį darbo užmokestį“, – teigė M. Dubnikovas.

Ekspertas paskaičiavo, kad uždirbančiųjų apie 600 eurų alga padidės apie 12 eurų, o 1–1,5 tūkst. eurų – apie 70 eurų.

Anot M. Dubnikovo, biudžete nėra reikšmingų reformų – iš dabartinės valdžios daugelis jų tikėjosi, nes tai buvo vienas jos rinkimų šūkių. 2019-ųjų biudžetą ekspertas vadina „kosmetiniais bei techniniais pataisymais“ ir priduria, kad kai kurie pakeitimai gali padėti ateityje lengviau reguliuoti mokestinę sistemą.

„Pavyzdžiui, „Sodros“ mokėjimų perkėlimą į biudžetą ir dalinai antros pakopos (pensijų fondų – BNS) pakeitimus, kurie ateityje galbūt leis išvengti tolesnio kišimosi į privatų kaupimą, kuris dominavo paskutinius 15 metų“, – BNS sakė ekspertas.

Jis taip pat teigiamai vertino tai, jog nuo kitų metų visas socialinio draudimo įmokas mokės dirbantysis.

„Daug metų ekonomistai prašė šito pakeitimo, nes tiesiog pati sistema tampa skaidresnė ir aiškesnė, žmogus gali matyti, kiek moka mokesčių ir už juos reikalauti kažkokių veiksmų. Ji tiesiog bus skaidresnė ir aiškesnė“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

„Kiekvienas paprastas darbuotojas, kuris gaudavo atlyginimą, labai retas žinojo, kiek kainuoja darbo vieta, ir tada gaunasi šiek tiek painiojanti sistema, nes nežinia, kiek uždirbi, nematai, kiek sumokama mokesčių“, – pridūrė jis.