– Negaliu komentuoti ne savo prognozių. VERT pats turėtų pakomentuoti jas. Matome, kad dujų kaina pasaulyje auga, aišku, dabar šiek tiek stabilizavosi nuo vasaros pabaigos. Įtampa kyla dėl „Nord Stream“ sprogdinimų. Viskas priklausys nuo dujų kainų.

– Kokie jums žinomi Finansų ministerijos planai? Kokią dalį pabrangimo gyventojams galėtų kompensuoti valdžia?

– „Litgrid“ neįtrauktas į šiuos skaičiavimus. Todėl negaliu pakomentuoti.

– Esate sakęs, kad kainų šuolį rugpjūtį išgyvenome ir dabar turėtume gyventi ramesniu laikotarpiu. Ar vis dar taip manote?

– Taip. Rugpjūtį susidėjo daugybė blogiausių faktorių, dabar ir ateityje numatome, kad daugės teigiamų faktorių. Daug dalykų neįvertinta, pvz., Nyderlandai paleido didelius suskystintųjų dujų terminalus, italai sudarė didelę sutartį su Alžyru. Dar labai svarbu – nuo spalio prancūzai pradeda įjungti po vieną atominį reaktorių ir tai duos teigiamos įtakos visai Europai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar esate sulaukę iš „Nord Pool“ kažkokių atsakymų po pasiūlymų, kaip būtų galima keisti algoritmus ir sistemą?

– Taip. Jie perdavė visoms kitoms biržoms. Visi reguliatoriai turi sutarti. Gavome atsakymą, kad pasiūlymai priimti ir svarstomi, dar spalio pabaigoje turėtų būti kažkokių sprendimų. Labai malonu, kad įsiklausė, pažiūrėsime, ar duos rezultatų.

– Jei sprendimai netenkins, ką dar galėtume padaryti?

– Mūsų siūlymas buvo nedidinti maksimalios kainos, kreipėmės mes ir kitos šalys, buvo nuspręsta nedidinti. Reikia suprasti, kad magiškai surasti formulę, jog atpigtų, neįmanoma. Galima šiek tiek pakoreguoti. Esmę lems dujų kainos, jei jos kris, – ir elektros kainos kris.

Norint sumažinti elektros kainą, reikia mažinti vartojimą.

– Kritikuojama, kad neišnaudojami visi Lietuvos resursai, jog lietuviams elektra būtų pigesnė. Ar imamasi veiksmų, kad, užuot 70 proc. pirkusi elektrą, gamintų pati?

– Mūsų atsakymas – atsinaujinanti energetika. Stebuklingų elektrinių, kurios pigiai gamintų elektrą, Lietuvoje nėra. Turime senų įrengimų, bet jie brangiau gamins. Turime didelių atsinaujinančios energijos planų, verslas, atrodo, susidomėjęs investuoti.

– Kada galėtume išvysti realią naudą?

– Reali nauda turėtų pasijusti apie 2024 m., gal 2023 m. pabaigoje jau šiek tiek pajusime. Didžiausia viltis, kad Europa suvaldys dujų šoką, sumažės vartojimas, padaugės terminalų ir tiekėjų. Pvz., norvegai žada 8 proc. padidinti, lenkai naują vamzdį su norvegais atidarė. Susibalansavus pasiūlai ir paklausai, dujų kainą neabejotinai turi kristi.

– Kiek žalioji energija naudinga galutiniam vartotojui?

– Ji pigesnė nei pagaminta iš dujų. Pristatytas Proveržio paketas tikrai daro proveržį. Pastaraisiais duomenimis matome, kad, kai valstybė planavo turėti 7 gigavatus atsinaujinančios energijos 2030 m., manome, bus 9 gigavatai ir dar daugiau.

– Buvo pasvarstymų, kad turime pirkti iš Lenkijos elektrą, nors ji ir nešvari. Ar tai įmanoma?

– Įmanoma, jei lenkai neturėtų išimties ir nebūtų uždara rinka. Jie turi nuo anglių pereiti prie kito kuro, jie išsiderėję sąlygą iš ES, kad gali neeksportuoti, jei neturi pakankamai elektros.

– Pastebėta, kad lietuviai pradėjo taupyti elektros energiją. Ar matote tai?

– Taip. Net ir pats tai darau. Norint sumažinti elektros kainą, reikia mažinti vartojimą. Sumažinimas piko valandomis gali turėti reikšmingos įtakos.