Kiek kas mokės ir ar dėl to brangs nuoma – aiškino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

– Aišku, kad nekilnojamojo turto mokestis paveiks rinką, bet pakalbėkime apie nuomą. Ar gali būti, kad savininkas lieps nuomininkams padengti atsiradusį skirtumą? Gal našta atsiras tiems, kurie nuomojasi butus?

– Gali būti sutarta individualiai. Jeigu yra sudarytos sutartys tarp nuomininko ir nuomotojo, numatyta, kad, atsiradus papildomiems mokesčiams ar pasikeitus kitoms aplinkybėms, tai būtų sprendžiama: arba dalijama per pusę tarp nuomininko ir nuomotojo, arba pilnai perkeliama nuomininkui, arba visa našta tenka nuomotojui. Čia viskas individualu, todėl dabar sunku pasakyti, kaip viskas atrodys. Priklausys ir nuo sumos, kuria būtų padidėjusi turto vertė – ar tai būtų šimtas, du šimtai eurų per metus, ar ženkli suma, palyginti su bendra nuomos kaina. Jei tai brangesnis turtas, metinė 200 eurų mokesčio suma galbūt nesudarytų ženklios dalies, tad tikėtina, kad pats nuomotojas sutiktų ją prisiimti. Praktikoje pamatysime, bet jau dabar formuojasi nusistovėjusios aplinkybės – tariamasi.

LNK stop kadras.

– Kaip tai gali atrodyti? Ar keisis visų butų nuomos kaina? Ir labai ekonominių kaina galėtų kilti, ir labai prabangių? 

– Pagal šiuo metu svarstomas ir viešinamas mokesčio versijas, dalis nekilnojamojo turto bus tiesiog neapmokestinama. Kai kurie žmonės gali nuomoti turtą, kuriame yra deklaravę gyvenamąją vietą – šiek tiek pagudrauti. Tokiu atveju turtas tampa neapmokestinamas arba taikomas tik 50 proc. tarifas. Tokius žmones mokestis gali paliesti labai nežymiai arba visai nepaliesti. Brangesnį turtą gali paveikti ženkliau, tačiau, kaip ir minėjau, kol kas kalbame šiek tiek teoriniu lygmeniu – viską matysime kitą savaitę.

LNK stop kadras.

– Tie, kurie turi brangesnį nekilnojamą turtą, pavyzdžiui, kurio vertė nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų, dabar moka 1 proc. nekilnojamojo turto mokestį. Jeigu nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas keistųsi, kaip jis svarstomas dabar, jų mokestis sumažėtų nuo 1 proc. iki 0,2 proc. Sąžininga ar nelabai?

– Man sunku vertinti tai iš specialistų perspektyvos. Turbūt tai yra politikų noras išplėsti bazę tų, kurie moka, padaryti mažą tarifą, kad jis nebūtų labai skausmingas ir kad būtų daugiau mokančių. Apskritai kalbant apie tai, kas yra NT mokestis ir kur jis bus naudojamas, kalbame apie tam tikrą socialinį lygį, kurį bandoma tuo mokesčiu įvesti. O iš tiesų tai yra savivaldybių infrastruktūros mokestis, skirtas aplinkai, kurią mes matome, pagerinti, sutvarkyti, atnaujinti ir valdyti. Apie tai reikia kalbėti – kad visi mokame po nedaug ir matome, kaip aplinka gerėja visiems. Ne kažkam, kas turi brangų turtą „kažkodėl“, nors už jį brangiai ir mokėjo, bet visiems, kurie ta infrastruktūra naudojasi, vaikšto šaligatviais, važinėja gatvėmis, naudojasi apšvietimu ir panašiai.

Atsakant į klausimą, ar tai sąžininga, kad kartais mokestis su tomis vertėmis mažėtų – tai, matyt, yra politinė valia: išplėskime, kas moka, bet taikykime nuosekliai mažesnį tarifą. Mokesčių tarifai linkę keistis, todėl konstanta, kuri bus priimta šiemet, galės būti persvarstoma, peržiūrima, nes nežinome dar, kiek pinigų surinksime. Apie tarifą kalbame, kaip tai atsilieps žmonėms, bet pati valstybė, kuri komunikuoja labai garsiai šį klausimą, nežino dar kol kas. Gal ir žino, bet neskelbia – nėra skaičiavimų, kiek dešimčių ar šimtų milijonų iš naujo mokesčio bus surinkta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kalbant apie provinciją, mažesnius miestus – ar įkainodamas būstus regionuose Registrų centras nepersistengė su NT rinkos verte? Ne tik sostinėje – ten taip pat šoktelėjo 70–80 proc.

– Reikia labai žiūrėti į regionus, kadangi Registrų centras, vertindamas, turi tam tikrus savo algoritmus. Jis žiūri apskritai, kiek buvo sandorių tame rajone ar miestelyje. Jeigu jų buvo – gali su kuo nors lyginti, jeigu jų nebuvo – turi pasitelkti savo modelius, lyginti aplinkinius panašius miestus, ir pagal tai vertės kyla. Vertės kyla ten, kur yra gyvybė, gyvybingumas, kur savivaldybės investuoja, verslas investuoja, kurie miestai yra aktyvūs, proaktyvūs, ir juose gera gyventi. Natūralu, kad ten sandoriai brangesni, kuriasi verslai, gamybos įmonės – dėl to tikrai nestebina. Kai kuriuose miestuose turto vertė per penkerius metus galėjo padvigubėti. Čia nejaučiama sąžiningumo ar nesąžiningumo – tai miesto aktyvumo ir gyvybingumo rodiklis.

Žmonės taip pat turi jausti, kad, galima sakyti, jų turtas padidėja. Teoriškai tą vertę jie gauna tik parduodami turtą, bet dabar tenka už jį mokėti mokestį. Tačiau mokesčiai regionuose nebus labai ženklūs, o labai brangių turtų, kurie viršytų 500 tūkst. ir daugiau, yra labai mažai.