Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento specialistai pastaruoju metu gauna daug paklausimų iš žmonių, planuojančių pirkti būstus naujos statybos pastatuose. Jie teiraujasi, kaip nelikti apgautiems ir nenusipirkti katės maiše – kitos paskirties patalpų, prekybininkų vadinamų butais.

Specialistai pataria pirmiausia pasidomėti, kokia dominančių patalpų paskirtis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Sužinoti patalpų paskirtį rekomenduojama todėl, kad pastatai ir patalpos turi būti naudojami pagal jų paskirtį, o už šių reikalavimų nesilaikymą numatytos piniginės baudos. Be to, skirtingų paskirčių patalpoms taikomas nevienodas nekilnojamojo turto mokestis, jo tarifas gali svyruoti nuo 0,3 iki 3 procentų. Skiriasi ir automobilių statymo ir saugojimo vietų, ramaus poilsio zonos ar vaikų žaidimo aikštelių įrengimo reikalavimai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pastato paskirtis nustatoma pagal tai, kokios paskirties patalpų jame daugiausia (bent 51 proc.). Todėl, pavyzdžiui, administracinės paskirties pastate gali būti gyvenamosios paskirties patalpų. Susidūrus su tokiu mišrios paskirties statybos atveju būtina pasidomėti, kokios būtent paskirties yra norimos pirkti patalpos. Tai nurodoma sutartyje, kurią specialistai pataria skaityti labai atidžiai.

Dominančių statinių paskirtį galima sužinoti ir peržiūrėjus konkrečios teritorijos planavimo dokumentus. Dėl jų reikėtų kreiptis į savivaldybę. Aplinkos ministerijos specialistai atkreipia dėmesį, kad viešojoje erdvėje periodiškai pasirodo skelbimų apie siūlomą įsigyti būstą teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nėra gyvenamoji. Kai ši paskirtis nėra numatyta teritorijos planavimo dokumentuose, tai ir projektuojamo pastato didesnioji dalis negali būti gyvenamosios paskirties. Tokiu atveju nedėmesingas pirkėjas gali įsigyti ne savo svajonių būstą, o kitos paskirties patalpas, kurioms taikomi santykinai mažesni normatyviniai reikalavimai.

Nors Reklamos įstatymas draudžia piliečius klaidinančią reklamą, viešojoje erdvėje vis pasirodo netikslių skelbimų. Pažeistas pirkėjų teises dėl klaidinančios reklamos gina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Sužinojus, kad dominantis pastatas naudojamas ne pagal paskirtį, apie tai reikėtų pranešti savivaldybei.