Skepticizmą įveiks parama

GAA „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas A. Laurinavičius sako, kad džiaugiasi ūkininkams teikiama parama, ir viliasi, kad pareiškėjų ateity daugės.

„Bendra tendencija nėra palanki – vyrauja skepticizmas, žmonės nepasitiki siūlomomis priemonėmis. Labai dažnai suklaidina medžiotojai, teigiantys, kad nuo vilkų neapsaugos niekas. O kai paklausiame jų, kurias priemones išmėgino, sulaukiame tylos arba įvardijamos senosios priemonės, kurios net nėra skirtos apsaugai nuo vilkų: trys elektrinio piemens virvelės iki kelių, neįtvirtinti tinklai. Mūsų patirtis parodė ką kitą. Išmėginome tinkamai įrengtus elektrinius aptvarus, tinklus – tai tikrai veikia, konsultavome kitus – niekas nebenorėtų grįžti prie ankstesnių būdų. Manau, kad ir ūkininkai įsigis, įsirengs, išbandys ir patirs naudą. Galbūt tada mūsų požiūris pamažu ims keistis“, – tikisi A. Laurinavičius.

GAA „Baltijos vilkas“ nariai lanko ūkininkus, kurių gyvulius užpuolė arba bandė užpulti vilkai. A. Laurinavičius pasakoja, kad neretai susiduria su pykčiu ir noru atkeršyti. „Ir tai visai suprantama – skaudu matyti užpultus savo gyvulius. Bet tai yra tik emocija. Stengiamės nuraminti, pasikalbėti, paaiškinti vilko elgseną – kad jo tokia prigimtis, kad užpuolimas nėra kažkaip išskirtinai nukreiptas prieš konkretaus žmogaus gyvulius, teritoriją ir keršyti šiam žvėriui nereikia“, – pasakoja tarybos pirmininkas.

Skaičiai nedideli

Kiekvienais metais Lietuvos ūkininkai patiria nuostolių dėl plėšrūnų. Ir nors dažnai kaltė tenka vilkams, ganyklose gyvulius puldinėja ir sulaukėję šunys.

„Aišku, gyvulį užpuolė šuo ar vilkas – ūkininkui nuo to nė kiek nelengviau. Bet apsaugos priemonės išsprendžia abi bėdas – saugo ir nuo vienų, ir nuo kitų. Realybė tokia, kad pagal auginamų gyvulių skaičių mūsų šalyje vilkų užpuolimai nesiekia nei procento. Skaičius tikrai nėra didelis, bet pavienių atvejų užtenka, kad būtų imamasi gąsdinimų ir kuriami apibendrinimai“, – sako A. Laurinavičius.

Vilkas, anot jo – retas, ekosistemai itin svarbus gyvūnas, reguliuojantis miško populiaciją, apsaugantis nuo ligų proveržių. „Jeigu bus naudojamasi tinkamomis apsaugos priemonėmis, vilkas liks miške, kur ir turėtų būti, o ne šeimininkaus ūkininko laukuose. Mažiau vieni kitus pastebėsime, o jei ir pastebėsime, tai nebent pasigrožėsime, kad mūsų gamta yra turtinga ir, svarbiausia, gyva“, – pokalbį užbaigia pašnekovas.

Jeigu bus naudojamasi tinkamomis apsaugos priemonėmis, vilkas liks miške, kur ir turėtų būti, o ne šeimininkaus ūkininko laukuose.

Ir smulkiems šeimos ūkiams

Kaip ir po pirmojo pavasarį vykusio kvietimo, šįkart paramos lėšų užteks visiems pareiškėjams. Jais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti apsaugos priemones. Beje, pakeitus priemonės veiklos srities įgyvendinimo taisykles, dėl paramos galėjo kreiptis ir smulkūs šeimos ūkiai.

Šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 475 747 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų. O bendra prašoma paramos suma sudaro 359 928 Eur. Didžiausia galima paramos suma vienam pareiškėjui – 5 000 Eur.

Pareiškėjams bus kompensuojamos išlaidos už gyvulių apsaugos nuo vilkų priemonių (vielinis elektrinis aptvaras ir (arba) jo dalys; juostinis elektrinis aptvaras ir (arba) jo dalys; tinklinis elektrinis aptvaras ir (arba) jo dalys; elektros tiekimo ir palaikymo įrenginys (-iai) ir (arba) jo (-ų) dalys) įsigijimą.

Pareiškėjai įsipareigoja šias priemones įrengti, laikantis visų įgyvendinimo taisyklėse numatytų techninių reikalavimų bei rekomendacijų. Taip pat privalu užtikrinti, kad minėtos apsaugos priemonės tinkamai veiktų iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos – t. y. penkerius metus po paskutinės paramos išmokėjimo dienos.

Jeigu priemonės, kompensuojamos paramos lėšomis, yra sugadinamos, jas pareiškėjai turi atkurti savomis lėšomis ne mažesnės vertės ir techninių parametrų.

Aktyviausi – uteniškiai

Parama pagal priemonės veiklos sritį teikiama toms investicijoms, kurios įgyvendinamos savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams. T. y. kuriose vilkų ūkiniams gyvūnams daromos žalos atvejų fiksuota ne mažiau kaip penkis kartus per penkerius paskutinius metus. Į tokių savivaldybių sąrašą patenka Šilalės r., Vilkaviškio r., Klaipėdos r., Alytaus r., Varėnos r., Rokiškio r., Anykščių r., Ignalinos r., Biržų r., Lazdijų r., Kalvarijos, Kaišiadorių r., Kupiškio r., Ukmergės r., Trakų r., Tauragės r., Elektrėnų, Molėtų r., Širvintų r. ir Prienų r.

Tiesa, šiuo paraiškų teikimo etapu geografija išplėsta. Paraiškas teikti galėjo ir ūkininkai iš dar šešių šalies rajonų: Jurbarko r., Kėdainių r., Šalčininkų r., Telšių r., Utenos r., Zarasų r.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos specialistų duomenimis, pareiškėjai aktyviausi buvo Utenos rajone. Čia iš viso pateikta 10 paraiškų. Aštuonias paraiškas pateikė sklypų, esančių Širvintų r. sav., savininkai, septynias – Anykščių r. sav., po šešias – Telšių ir Ignalinos r. sav., po penkias – Tauragės, Šilalės ir Klaipėdos r. sav., po keturias – Prienų ir Alytaus r. sav., tris – Molėtų r. sav., po dvi – Zarasų, Vilkaviškio, Ukmergės, Lazdijų, Kauno, Kalvarijos ir Kaišiadorių r. sav., po vieną – Biržų, Rokiškio, Jurbarko, Elektrėnų ir Šalčininkų r. sav.