Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys Marius Skuodis.
– Daugiau nei 2 mlrd. eurų liko žmonių sąskaitose. Ką jums rodo šis skaičius?
– Vadovaujamės balandžio mėnesio duomenimis. Naujesnių duomenų kol kas neturime. Jei žiūrėtume taip, kad atsiimtas lėšas iš antrosios pakopos žmonės gavo tik balandžio viduryje, laikotarpis jas investuoti ar nukreipti kitiems tikslams dar buvo pakankamai trumpas. Matome, kad 72 procentai visų lėšų pateko į žmonių sąskaitas.
Yra tam tikrų skaičių, kurie nustebino. Pavyzdžiui, matome, kad šešiolika procentų lėšų, tai yra beveik pusė milijardo eurų atsiimtų lėšų, buvo išgryninta. Tikrai girdėjome apie tam tikrus pavyzdžius, kai kai kuriuose bankomatuose trumpą laiką trūko pinigų, buvo susidariusios eilės.
Kita dalis lėšų buvo panaudota iš karto grąžinti būsto ar vartojimo paskoloms. Labai nedidelė dalis buvo nukreipta į investicijas – trečiosios pakopos fondus, investicinį gyvybės draudimą. Vis dėlto du trečdaliai lėšų balandžio mėnesio pabaigoje dar gulėjo gyventojų sąskaitose.
– 450 mln. eurų buvo išgryninta. Ar turite paaiškinimą, kodėl žmonės pasirinko tokį būdą?
– Galime daryti tik tam tikras prielaidas. Esame pasiruošę užtikrinti ir rinkai duoti tiek banknotų, kiek ji prašo. Su komerciniais bankais tikėjomės tam tikro grynųjų pinigų poreikio išaugimo. Lietuvos bankas ir komerciniai bankai dirbo savaitgaliais, kad pinigai būtų pristatyti į bankomatus.
Galbūt nustebino tik mastas, nes vieną dieną grynųjų pinigų poreikis buvo penkis kartus didesnis nei vidurkis ir tam tikra dalimi net viršijo paklausą, buvusią Rusijai užpuolus Ukrainą. Tuo metu galėjome paaiškinti, kad žmonės dėl viso pikto norėjo turėti grynųjų. Tai visiškai normalu – kiekvienas žmogus turėtų turėti grynųjų savaitės poreikiams, o tie poreikiai labai skiriasi priklausomai nuo žmogaus ar namų ūkio.
Šiuo atveju, ar lėšos yra sąskaitoje, ar grynaisiais, jų iš sąskaitos niekas neatims.
– Galbūt reikėtų atskiro Lietuvos banko tyrimo, kodėl gyventojai tas lėšas išsiėmė?
– Su ekonomistais vertiname galimybes. Neslėpkime, tam tikra dalimi tai lemia šešėlis. Matome statybų sektorių, įvairiausius darbus, kai net iš savo rato žmonių galime išgirsti, jog reikalaujama atsiskaityti grynaisiais. Jei nori atsiskaityti pavedimu, pasiūloma jau kita kaina.
Taip pat yra natūralus žmonių noras turėti finansinę pagalvę, atsargą. Smulkiems pirkiniams grynieji išlieka populiarūs, o dominuoja sumos iki 50 eurų.
– Skelbiama, kad neaišku, kur dar dalis pinigų buvo nukreipta. Kaip tai suprasti?
– Statistiškai žinome, kad lėšos pateko į gyventojų sąskaitas, ir, vadovaudamiesi tam tikromis prielaidomis, galime matyti, kur jos buvo nukreiptos. Tačiau lieka apie šeši procentai, kurių kol kas negalime paaiškinti. Viena iš priežasčių – dar neturime visų duomenų.
Pavyzdžiui, kol kas turime bankų ir kredito unijų duomenis, bet neturime lizingo bendrovių ar kitų vartojimo kredito davėjų duomenų. Taip pat neturime duomenų apie įvairias investavimo formas, pavyzdžiui, jei kas nors pervedė atsiimtas lėšas į kokią nors užsienio investicijų platformą. Tas likutis turėtų trauktis, ir galiausiai matysime aiškesnius skaičius.
– Kokias išvadas darote iš to, kaip žmonės elgėsi su savo pinigais?
– Žmonės atsiėmė lėšas, bet nebūtinai aiškiai žinojo, kur jas nukreips ir kam panaudos. Natūralu, galbūt laukia kažkokio didesnio pirkinio, o gal tiesiog nori tas lėšas turėti savo sąskaitoje, o ne kažkur kitur.
Kol kas galime daryti išvadą, kad didelė dalis šių pinigų dar nebuvo išleista.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)