„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, ilgo galiojimo maisto produktų pardavimai palaipsniui mažėja.

„Ilgo galiojimo prekių pardavimai išaugo dar iki karantino, nes žmonės skubėjo ruoštis ir tuo metu pirko didesnius ilgo galiojimo prekių kiekius. Bakalėjos ir kitos ilgo galiojimo prekės buvo paklausios per visas daugiau nei penkias karantino savaites, visgi jau dabar matyti, kad jų pardavimai palaipsniui mažėja“, – Eltai atsiųstame komentare teigė E. Dapkienė.

Vis dėlto, pasak „Maximos“ atstovės, šiuo metu, palyginti su laikotarpiu iki karantino, vis dar pastebima išaugusi paklausa tokiems ilgo galiojimo produktams kaip miltai, grikiai, konservuoti vaisiai ir daržovės.

„Lyginant su laikotarpiu iki karantino, šiuo metu tebėra išaugusi paklausa riešutams, miltams, grikiams, konservuotiems vaisiams ir daržovėms, džiovintiems vaisiams, traškučiams ir mielėms. Daugiau laiko leidžiant namie žmonės patys pradėjo daugiau gaminti. Tuo metu sumažėjo įvairių džemų, marmeladų, uogienių pardavimai, padažų, konservuotų užkandžių“, – teigė E. Dapkienė.

Daugiau laiko leidžiant namie žmonės patys pradėjo daugiau gaminti.

„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė tikino, kad klientų prekių krepšeliai vis dar išaugę, o kelionės į prekybos centrus – retesnės.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė sakė, kad karantino pradžioje pirmo būtinumo prekių pardavimai didėjo 2-5 kartus.

„Karantinui tęsiantis pirkėjų elgsena pamažu nusistovėjo. Pastebime, kad pirkėjai įsiklausė į rekomendacijas ir parduotuvėse lankosi rečiau, tačiau vidutinis pirkinių krepšelis išaugo. Ilgo galiojimo prekių pardavimai sugrįžta į normalų lygį – lyginant su karantino pradžios rezultatais, jie yra sumažėję, tačiau išsilaiko panašūs kaip praėjusiais metais“, – sakė „Iki“ komunikacijos vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad, praėjus žmonių panikai dėl šalyje paskelbto karantino, prekybos rinkoje pardavimai balandžio mėnesį mažėja.

„Pirkimo pikas buvo 11-ąją savaitę – prieš prasidedant karantinui buvo daug nežinomybės ir žmonės jam ruošėsi. Daugiau kaip mėnesį gyvendami tokiomis sąlygomis žmonės mato, kad maisto prekių parduotuvės dirba be trikdžių, prekių netrūksta. Bendrai vertinant, mažmeninės prekybos rinkoje pardavimai balandžio mėnesį mažėja, o ir pirkėjų elgsena yra pasikeitusi – jie perka didesniais kiekiais, tačiau parduotuvėse lankosi rečiau“, – teigė I. Baltrušaitienė.

Pasak „Rimi“ viešųjų ryšių vadovės Renatos Keršienės, jų prekybos tinklo parduotuvėse ilgo galiojimo produktai vis dar lieka aukštesniame nei praeitų metų lygyje.

„Ilgo galiojimo produktus pirkėjai dideliais kiekiais pirko iki karantino pradžios, t.y. kovo 14-15 dienų – tuomet jų pardavimai augo nuo keliasdešimties procentų iki kelių kartų. Populiariausios tarp pirkėjų tuo metu buvo tokios prekės kaip įvairios kruopos, makaronai, miltai, aliejus, mėsos ir žuvies konservai. Karantino metu šių prekių pardavimai sumažėjo, bet išliko aukštesniame nei praeitų metų lygyje“, – Eltai sakė R. Keršienė.

„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis taip pat pastebi, kad mažėja ilgo galiojimo prekių pardavimai. Anot D. Ryliškio, jie šiuo metu maždaug 30 proc. didesni, palyginti su situacija prieš karantiną, bet ženkliai mažesni nei kad buvo pirmąsias karantino savaites.

„Prasidėjus karantinui gyventojai pirko žymiai daugiau ilgo galiojimo produktų. Jų pirko, palyginti su laikotarpiu iki karantino, apie 50-80 proc. daugiau, priklausomai nuo prekių kategorijų. Dabar taip nebėra. Aišku, perkama daugiau tokių prekių, bet ne atsargoms, kaip anksčiau, o vartojimui“, – sakė „Norfos“ atstovas.

Jo teigimu, populiariausiais ilgo galiojimo produktais išlieka miltai, mielės, kruopos, kiaušiniai – prekės, reikalingos kepiniams namuose.

Jam antrina ir „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė. Pasak jos, dėl karantino laikotarpiu uždarytų viešojo maitinimo įstaigų gyventojai buvo priversti maistą gaminti namie, todėl išaugo tam reikalingi produktai.

„Pastebėjome, kad karantino metu pirkėjai parduotuvėse lankosi rečiau, bet labiau planuoja pirkinius ir įsigyja jų ilgesniam laikui. Pirkėjai karantino metu yra linkę daugiau gaminti namuose, todėl įsigyjami produktai ar reikalingos prekės, skirtos gaminti namuose“, – teigė L. Skersytė.

Lietuvoje karantinas paskelbtas nuo kovo 16 dienos. Karantino režimas pratęstas iki gegužės 11 d.