„Pandemija neabejotinai palietė visus Lietuvos verslus. Bet tik dabar, baigiantis pirmai epidemijos bangai, galime pradėti vertinti, koks poveikio mastas yra iš tiesų ir kas mūsų laukia ateityje. Įdomu tai, kad nors verslai taupo ir optimizuoja savo veiklą, dalis jų įdarbinimo procesų nestabdo ir itin neigiamos karantino įtakos nejaučia. Vis tik bendra rinkos nuotaika kelia nerimą – lietuviai gerokai labiau susirūpinę nei pasaulio ar net kaimyninės Latvijos verslo atstovai“, – sako „Baltic Salary Survey“ atlygio rinkos tyrimų konsultantas Povilas Blusius.

Tyrime, vykdytame nuo kovo 27 iki balandžio 1 dienos, dalyvavo 175 šalies įmonių žmogiškųjų išteklių ir aukščiausio lygio vadovų iš įvairių sektorių – IT, gamybos, pardavimų, paslaugų, finansų, NT, viešojo sektoriaus ir kitų. Tai „pulse“ tipo tyrimas, kuris atviras visoms Lietuvos įmonėms ir vykdomas periodiškai, siekiant nustatyti darbo rinkos „pulsą“ – darbdavių požiūrį į šiuo metu susidariusią situaciją.

Lietuviai išsiskiria pesimizmu

Pusė (51 proc.) apklaustų šalies organizacijų teigia, kad dėl pandemijos sukeltų iššūkių yra itin susirūpinusios, rodo tyrimo rezultatai. Būtent šiuo aspektu lietuviai išsiskiria ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir pasauliniame kontekste. Nors sunkumus išgyvena visas pasaulis, susirūpinimo lygis užsienyje yra mažesnis – tik 24 proc. kompanijų itin jaudinasi dėl ateities. Net kaimyninėje Latvijoje verslai jaučiasi ramiau – čia susirūpinimo indeksas siekia 3,8 balo iš 5, tuo tarpu Lietuvoje jis kyla iki 4,2 balo.

„Nuotaikos Lietuvoje kelia nerimą, tačiau susirūpinimo lygio skirtumai gali būti susiję ir su objektyviais veiksniais. Štai, pavyzdžiui, 32 proc. kompanijų, turinčių biurus Baltijos šalyse, teigia, kad lyginant visas tris šalis, pandemija labiausiai paveikė darbą Lietuvos rinkoje. Taigi, jei verslo situacija mūsų šalyje sudėtingesnė, natūralu, kad ir nuotaikos čia – prastesnės“, – svarsto P. Blusius.

Visi verslo sektoriai teigė, kad didžiausią įtaką padarė sumažėjęs projektų, klientų ar pirkėjų skaičius. Tik nekilnojamojo turto sektorius nurodė, kad didžiausią įtaką turėjo ne naujų klientų stoka, bet tai, kad nutrūko esami darbai – klientai įšaldė mokėjimus arba sustabdė pradėtus projektus. Labiausiai dėl ateities nuogąstauja transporto ir logistikos sektorius, mažiausiai – farmacijos.

Nepaisant išreikšto susirūpinimo pandemija, tik 15 proc. tirtų įmonių teigė aprūpinusios darbuotojus apsaugos priemonėmis. Šis skaičius taip pat išsiskiria pasauliniame kontekste – iš apklaustų užsienio kompanijų darbuotojų apsauga rūpinosi net 65 procentai verslų. Be to, nors dauguma Lietuvos įmonių reiškė susirūpinimą dėl darbuotojų emocinės sveikatos ir užsidegimo, vos 5 proc. ėmėsi sprendimų, kad situacija pasikeistų.

Įmonės veržiasi diržus

Nors karantinas eina į pabaigą, o pandemijos mastai pasaulyje švelnėja, Lietuvos įmonės teigia, kad viruso įtaka verslui dar nesibaigė. Kiek daugiau nei pusė (51 proc.) apklaustų kompanijų nurodė manančios, kad pandemijos įtaka verslui baigsis tik paskutinį šių metų ketvirtį.

Jei verslo situacija Lietuvoje negerės, įmonės planuoja dar labiau mažinti darbuotojų skaičių ir atlygio dydžius, rodo tyrimo duomenys.

„35 proc. įmonių planuoja vidutiniškai 21,9 proc. sumažinti atlyginimus ir kitas išlaidas, jei situacija nesikeis ar pablogės. O organizacijos, planuojančios mažinti darbuotojų skaičių, vidutiniškai jų atleistų apie 16,9 procento. Taigi galime teigti, kad verslai pasiryžę stipriai taupyti išteklius. 32 proc. įmonių veržtis diržų neketina ir situacijai stabilizuoti sieks gauti valstybės paramą“, – teigia P. Blusius.

Įdomu tai, jog nepaisant susidariusios situacijos, dalis verslų nenutraukia samdos procesų. 30 proc. kompanijų sako, kad įdarbinimo praktikos nepasikeitė, pakito tik vienas dalykas – interviu su kandidatais atliekami nuotoliniu būdu. O štai kai kurios įmonės netgi stebi augantį paraiškų dėl darbo skaičių – jis ryškiausias finansų sektoriuje. Tuo tarpu viešbučių ir restoranų sektoriuje paraiškų skaičius sumažėjo drastiškai – 85 procentais.

Tarp svarbių iššūkių – nesusikalbėjimas

Tarp didžiausių iššūkių Lietuvos įmonės šiuo metu mato ne tik finansinius sunkumus, bet ir vidinę įmonės darbuotojų komunikaciją – taip teigia beveik pusė (45 proc.) apklaustų kompanijų. Darbdaviai nerimauja ir dėl naujų darbuotojų įvedimo į komandą nuotoliniu būdu, lyderystės ir valdymo trūkumo.

Panašu, kad šie trūkumai darbuotojų darbštumui kol kas nekenkia, kadangi 27 proc. įmonių teigia pastebėjusios netgi padidėjusį darbo valandų skaičių, darbuotojams persikėlus dirbti iš namų. Vis tik baiminamasi, kad komunikacijos stoka, neryškios ribos tarp darbo ir laisvalaikio, išaugęs darbo valandų skaičius gali atvesti prie darbuotojų pervargimo, motyvacijos tęsti darbus stokos.