- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar saugūs mūsų pinigai bankuose, jei ištiktų situacija, dar vadinama force majeure: karas, krizė ar kiti neramumai?
Plačiau apie tai LNK reportaže papasakojo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
– Kas nutinka su mūsų virtuoliais pinigais, jei nutinka force majeure situacija?
– Apskritai bankai yra viena saugiausių vietų, kur žmonės gali laikyti savo lėšas, nepriklausomai nuo to, ar būtų normalūs laikai, ar kriziniai. Konkretūs pavyzdžiai Ukrainoje tą ir įrodė, kad prasidėjus karui ir Rusijos agresijai, žmonių pasitikėjimas bankais šalyje išaugo. Bankas tapo viena labiausiai pasitikėjimą keliančių institucijų, nes užtikrino, kad mokėjimai vyktų. Buvo taip pat galima pasiimti grynuosius iš bankomatų. Visa bankinė sistema išliko stabili. Taip yra dėl kelių priežasčių. Bankai reguliuojami labai griežtai. Jie turi kaupti kapitalą. Jie turi turėti įvairius planus nenumatytoms situacijoms. Tiek reguliavimas, tiek priežiūra vyksta labai griežtai. Tai padeda bankams išlikti atspariems net ir tokiomis sudėtingomis situacijomis, kurias matėme Ukrainoje.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar būtų galima išsiimti savo pinigus bet kurioje kitoje užsienio šalyje, jei kažkas nutiktų?
– Be to, kad lėšos yra saugios, prižiūrimos, jos dar ir draustos. Net tuomet, jei bankas būtų likviduojamas, lėšos iki 100 tūkst. eurų yra draustos tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Mūsų bankai prižiūrimi ne tik Lietuvos, bet ir Europos Centrinio Banko. Visoje Eurozonoje galioja atskiri priežiūros mechanizmai. Tai dar labiau užtikrina šio sektoriaus atsparumą.
– Ar yra koks nors faktorius, kad galėtų sutrikti tarpbankinės operacijos?
– Aišku, gali atsitikti įvairių dalykų. Tačiau, kaip ir minėjau, bankai įpareigoti turėti ne tik planą a ar b, bet ir c, d. Jie turi būti pasiruošę tiek atsargines duomenų kopijas, tiek serverius, kad sutrikus veiklai galėtų ją labai greitai atstatyti ir užtikrinti, kad jų klientai bus aptarnauti. Turime realių pavyzdžių Ukrainoje, kai bankinis sektorius geriausiai atlaikė ekstremalias sąlygas.
– Kai pasigirsta neraminančių naujienų, gyventojai pradeda išsiiminėti grynųjų pinigų. Kokią grynųjų sumą reikėtų turėti kiekvienam?
– Priklauso nuo žmonių poreikių. Matome šiokį tokį gyventojų susirūpinimą, tačiau norėčiau pasakyti, kad tikrai nematome didelio poreikio išsiimti grynųjų. Net, kai prasidėjo karas, buvo vos keletą dienų, kai žmonės buvo susirūpinę ir išsiėmė kiek daugiau grynųjų pinigų. Ukrainos pavyzdys rodo, kad atsiskaitymai kortelėmis bei elektroniniais kanalais kaip tik buvo žymiai tvaresni. Žmonės neturėjo jokių problemų.
Apskritai bankai yra viena saugiausių vietų, kur žmonės gali laikyti savo lėšas.
– Kas nutinka su paskolomis, įvykus ekstremalioms situacijoms? Ar atidedami mokėjimai?
– Priklauso nuo situacijos, ar kažkas įvyksta su turtu ar žmogaus darbo vieta. Galioja bendros Civilinio kodekso nuostatos. Jei atsitinka atvejis, kurio nebuvo galima numatyti, vartotojas yra saugomas nuo tokių atvejų. Matome, kad atsitikus situacijai, valdžios institucijos imasi reguliavimo pokyčių ir bando užtikrinti balansą, kad visuomenės, vartotojų poreikiai nenukentėtų. Tas pats Ukrainos pavyzdys parodo, kad buvo įvairių situacijų: nukentėjo užstatai, žmonės neteko darbų. Bet buvo ieškoma kompromiso, būdų atidėti mokėjimus, užtikrinti, kad ir bankai nenukentėtų.
– Įsivaizduokime, kad trijų asmenų šeima įsigijo butą Vilniaus centre už vidutinę kainą. Buto nebelikus, paskola toliau kabo. Kas toliau?
– Bankui svarbiausia, kad paskola grįžtų. Užstatas yra tiesiog atsarginis variantas. Jei žmonės turi tam tikras pajamas, sugeba gražinti paskolą, tai yra svarbiausia žiūrint iš banko perspektyvos. Tačiau, jei atsitinka nenumatyti atvejai, bankai ieško kompromiso. Neabejoju, kad ekstremaliais atvejais valstybės institucijos keistų, adaptuotų reguliavimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM parengė draudžiamų įvežti rusiškos ir baltarusiškos kilmės produktų sąrašą
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė konkretų draudžiamų į Lietuvą importuoti rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio produktų bei pašarų sąrašą. ...
-
G. Nausėda: kelių priežiūra turės būti kitos Vyriausybės prioritetas1
Kelių plėtra ir priežiūra turės būti naujos kadencijos Vyriausybės prioritetas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Žemės ūkio ir aplinkos ministrai pritaria kuro akcizų didinimui2
Aplinkos ir žemės ūkio ministrai Simonas Gentvilas ir Kęstutis Navickas pritaria Finansų ministerijos siūlymui didinti akcizą kurui. ...
-
G. Nausėda ragina rasti plačią paramą siūlymams dėl gynybos, kad jų nekeistų kitos valdžios6
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pareiškė, jog parama siūlymams dėl papildomo gynybos finansavimo turėtų būti plati, kad politikai kitose kadencijose nekeistų šių sprendimų. ...
-
LB tikisi, kad bankai geriau informuos klientus apie būtiniausių paslaugų krepšelį
Seimui ketinant įpareigoti bankus informuoti jų klientus apie valstybės reguliuojamo būtiniausių paslaugų krepšelio privalumus, komercinių bankų atstovė sako, kad mažai žmonių naudojasi tokia paslauga, nes ji neatitinka jų poreikių. ...
-
Lietuva nutraukia dalį sutarčių su Rusija ir Baltarusija
Lietuva planuoja nutraukti tas dvišales sutartis su Rusija ir Baltarusija, kurias galėtų pakeisti daugiašaliai susitarimai. ...
-
Valstybės kontrolė perspėja dėl rizikos augti biudžeto deficitui net radus pajamų gynybai
Numačius papildomus valstybės biudžeto pajamų šaltinius šalies gynybai, dėl įprastai kasmet didinamų ilgalaikių išlaidų viešojo sektoriaus deficitas 2025–2027 metais turėtų augti, trečiadienį pareiškė Vals...
-
Vilniuje – mitingas dėl pensijų dydžių ir antros pakopos sistemos
Trečiadienį Vilniuje Nacionalinės bočių bendrijų asociacijos ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija surengė mitingą šalia Seimo dėl nepasitenkinimo antra pensijų pakopa bei per mažomis pensijomis. Mitinge pasirodė ir Prezidentūros ats...
-
G. Skaistė tikisi koalicijos paramos didesniems pelno ir akcizų mokesčiams
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi valdančiosios koalicijos partnerių paramos baziniams ministerijos pasiūlymams papildomam gynybos finansavimui – didesniems pelno bei akcizų mokesčiams. ...
-
D. Matukienė: naują verslo liudijimų tvarką pajustų daugiau nei 100 tūkst. žmonių1
Finansų ministerijai siūlant gynybos finansavimą didinti, be kita ko, keičiant smulkiųjų verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais, veiklos tvarką, Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad pokyčius pajustų apie...