Pirmasis toks tyrimas
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, VU Verslo mokykla sulaukė Ukrainos katalikiškojo universiteto Lvivo verslo mokyklos atstovės Nataliyos Lahotskos pagalbos prašymo – mokslininkė su dviem mažamečiais vaikais nuo karo siaubo bėgo į Lietuvą.
„Taip prasidėjo mūsų bendradarbiavimas, VU Verslo mokykla globojo N. Lahotską. Pradėjome tyrimą, norėdamos išsiaiškinti, kaip karas Ukrainoje veikia verslą. Sukurta tikrai nemažai schemų, kaip verslui išgyventi įvairiausių krizių metu, pavyzdžiui, kovido, finansų, klimato kaitos. Tačiau, kai prasideda aktyvūs kariniai veiksmai, kyla kitokių iššūkių, klausimų, kaip verslas galėtų gyvuoti karo sąlygomis“, – pasakoja S. Mačiukaitė-Žvinienė.
Projekcijos: S. Mačiukaitė-Žvinienė mano, kad Ukraina turi geras perspektyvas sulaukti įvairaus pobūdžio investicijų. / S. Mačiukaitės-Žvinienės asmeninio archyvo nuotr.
Šiuo metu N. Lahotska jau yra išvykusi į Ukrainą, tyrimus atlieka ten, bet, prieš jai išvykstant, VU verslo mokykla ir Ukrainos katalikiškojo universiteto Lvivo verslo mokykla pasirašė susitarimą dėl iki šiol dar nevykdyto tyrimo.
„Tai yra tiesioginis duomenų rinkimas iš įvairių Ukrainos verslų, kurie šiuo metu veikia šalyje. Tikslas – pabandyti suprasti, kokių pokyčių verslas išgyvena, kaip jis prisitaiko, kokie iššūkiai, netektys, atradimai jį ištiko. Tai bus unikalūs duomenys, nes tokios informacijos dar nėra – tai tiesioginiai pokalbiai, tai nėra tik statistinė informacija“, – akcentuoja S. Mačiukaitė-Žvinienė.
Nuostoliai – 80 mlrd. dolerių
Kol kas surinkti pirmieji tyrimo duomenys yra orientuoti į pirmąjį karo pusmetį. Remiantis Ukrainos vyriausybės pateiktais duomenimis, per pirmuosius šešis karo mėnesius beveik 700 įmonių buvo perkelta iš karinių veiksmų zonos į tas Ukrainos teritorijas, kurios yra mažiau paveiktos aktyvių karo veiksmų.
Apie 40 proc. verslų sustabdė savo veiklą. Verslo sektoriuje darbo užmokestis krito 25–50 proc.
„Išanalizavus pasirodė, kad ne tokia didelė Ukrainos verslų dalis – tik 2 proc. – perkėlė savo veiklas į užsienį. Ukrainai ekonomiškai tikrai buvo skaudu, kad apie 40 proc. verslų sustabdė savo veiklas. Be abejonės, bendrais vyriausybės skaičiavimais, per pirmąjį pusmetį verslas buvo patyręs daugiau kaip 80 mlrd. dolerių nuostolių. Verslo sektoriuje darbo užmokestis krito 25–50 proc.“, – duomenis pristato S. Mačiukaitė-Žvinienė.
„Mūsų analizė parodė, kad tik apie 6 proc. Ukrainos verslo turėjo parengę atsparumo strategijas, jei ištiktų kokių neramumų. Kai kalbėjome su N. Lahotska, ji sakė, kad ukrainiečiai jautė, jog tokia situacija gali būti, tas jausmas atsirado daug anksčiau, negu prasidėjo tikroji invazija“, – konstatuoja VU mokslininkė.
„Paklausus įmonių vadovų, jie taip pat sakė turėję tokią nuojautą, tačiau netikėję, kad tai iš tikrųjų gali įvykti. Todėl tik dalis įmonių buvo pasiruošusios, vos kelios turėjo atskirą scenarijų“, – pasakoja ji.
Šiuo metu S. Mačiukaitė-Žvinienė kartu su kolege iš Lvivo jau yra atlikusios kai kurių įmonių, su kuriomis pavyko susisiekti, apklausas. Dalis jų veikia šalies vakaruose, dalis – centrinėje Ukrainos dalyje, kita dalis – aktyvioje karinių veiksmų zonoje. Šių įmonių apyvarta siekia 10–50 mln. dolerių per metus, o darbuotojų skaičius – nuo 50 iki daugiau kaip 250. „Tai tikrai nemažos įmonės, mūsų tikslas buvo pasižiūrėti, su kokiais iššūkiais jos susidūrė, kai visa tai prasidėjo“, – pabrėžia ji.
„Visos įmonės nurodė, kad buvo daug psichologinių iššūkių ir didelis produktyvumo nuosmukis. Kiti didžiausi iššūkiai buvo klientų praradimas ir finansinis nestabilumas. Be abejonės, aktyvių karo veiksmų zonoje veikiančios įmonės akcentavo, kad prioritetas buvo išsaugoti darbuotojų gyvybes“, – teigia tyrėja.
Lyderystė ir susitelkimas
Beveik visos įmonės tikino, kad išgyventi ir toliau veikti karo sąlygomis labiausiai padėjo komandos susitelkimas, pasirengimas vykdyti visus nurodymus ir prisitaikyti. „Visos įmonės taip pat išskyrė, kad individualus darbuotojų atsparumas ir aukščiausių vadovų lyderystė buvo vienos pagrindinių priežasčių, kurios nesustabdė verslo veikimo“, – sako S. Mačiukaitė-Žvinienė.
Teko ieškoti ir prisitaikyti prie naujų verslo strategijų, nuolat vykusi aiški ir nuosekli komunikacija taip pat vaidino svarbų vaidmenį. „Padėjo ir tai, ką jie yra išgyvenę per ankstesnes krizes – finansų, kovido. Tam tikros pamokos padėjo. Kiti įvardijo ir profesionalią psichologinę pagalbą, rizikos valdymo planus, tinklų plėtimą ir kūrybinių sprendimų taikymą. Įmonės įvertino ir vyriausybės programas, viena iš tų programų ir buvo verslų perkėlimas į saugesnes Ukrainos zonas“, – vardija tyrėja.
„Dar vienas svarbus dalykas, kuris padėjo verslams, yra bendros vertybės“, – priduria ji.
„Bet kokiu atveju, nežiūrint į įvairius įmonių veiklai įtakos turėjusius faktorius, didžioji dalis įmonių informavo apie tai, kad finansiniai sunkumai buvo gana dideli. Optimizuoti finansus pavyko tik daliai įmonių – iš apklaustųjų tik 40 proc. pasakė, kad jiems pavyko“, – teigia S. Mačiukaitė-Žvinienė.
Pozityvesnė nata
Ukraina šiandien vis dar iš esmės padalyta į kelias sritis: saugesnę zoną; tą, kurioje aktyvūs veiksmai tebesitęsia; okupuotą teritoriją. Kai kurie nuo Ukrainos verslo neatsiejami prekių ženklai, pavyzdžiui, garsioji „Artemsil“ druska, buvo priversti stabdyti savo veiklą.
Pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų didžiausia Ukrainos druskos gamintoja nutraukė gamybą Soledare. Sudegė bendrovės patalpos, pastatai virto griuvėsiais, sunaikinta įmonės įranga, todėl daugiau kaip 2 500 su šia bendrove susijusių vietinių gyventojų pabėgo. Nors kai kurios druskos atsargos buvo evakuotos, praėjusią vasarą „Artemsil” druska dingo iš parduotuvių lentynų.
Tačiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio inicijuota lėšų rinkimo platforma UNITED24 ir „Artemsil“ prieš kiek daugiau nei mėnesį išleido riboto tiražo druskos partiją, skirtą pirmosioms Rusijos invazijos metinėms paminėti.
Specialų leidimą pavadinimu „Soledarumas. Ukrainietiškos uolos tvirtybė“ (angl. „Soledarity. Ukrainian Rock-Solid Strenght“), sudaro 20 t druskos, kuri anksčiau buvo išgauta dabar okupuotame Soledaro mieste. Partija susideda iš 100 tūkst. 200 g svorio pakuočių. Visos pajamos iš pardavimo (pakuotė kainuoja 12,5 dolerio) bus panaudotos naujam dronų parkui, skirtam Ukrainos karinei žvalgybai, finansuoti.
Vilties žinutę siunčianti iniciatyva tarsi byloja, kad ne viskas prarasta. S. Mačiukaitė-Žvinienė bendravo su kai kuriais karinių veiksmų zonoje veikiančių įmonių atstovais ir sako pastebėjusi, kad ten nuotaikos iš tiesų nevisiškai negatyvios. „Taip, jos yra sudėtingos, nelinksmos, bet yra vyriausybės priemonių, programų, tad nemaža dalis įmonių perkėlė savo veiklas ir į skaitmenines formas“, – pastebi tyrėja.
„Įmonės iš zonos, kurioje vyko aktyvūs kariniai veiksmai, irgi nurodė, kad joms labai padėjo atsakomybių decentralizavimas, kad ne vien vadovo atsakomybė egzistuoja, kad yra didesnis pasiskirstymas. Klausėme apie ateitį ir jie, visų pirma, atsakė, kad svarbiausias dalykas yra investicijos į žmones, kurie dirba jų bendrovėse“, – akcentuoja S. Mačiukaitė-Žvinienė.
„Jie nori skatinti žmones tobulėti ir skatinti santykius tarp pačių darbuotojų. Verslas mato, kad tai tikrai labai reikalinga. Žiūrint į ateitį, jie taip pat labai aiškiai koncentruojasi į vadybos sistemos tobulinimą, procesai turi būti daug aiškesni. Tam tikriems pokyčiams ir scenarijams ruošiamasi jau dabar“, – apie karo metu išmoktas pamokas pasakoja ji.
Investicijų perspektyvos
Kai kurie ekonomistai mano, kad Ukrainos ekonomika karo sąlygomis sugebėjo pademonstruoti gerą atsparumą. Susivienijimas ne tik ties fronto linija, bet ir verslo lauke gali sukurti prielaidą, kad pasibaigus karui šalies ekonomika ir jos verslo klimatas bus palankus investicijoms iš ES.
Pasak S. Mačiukaitės-Žvinienės, tokios prielaidos iš tiesų yra realios: „Jeigu šiandien žiūrėtume į europinius veiksmus, programas, vadinamąją ES naujosios kaimynystės programą, finansus, kurie buvo skiriami, – sutelktos didžiulės finansinės lėšos Ukrainai.“
„Kitas aspektas – Ukraina turi ir gamtos išteklių, todėl natūralu ir realu, kad investicijų tikrai bus. Kita svarbi dalis neabejotinai yra ir ta, kad didžioji dalis įmonių liko Ukrainoje. Vadinasi, įmonės sulaukė dotacijų iš kitų partnerių, tikiu, kad šis palaikymas išliks ir toliau“, – sako S. Mačiukaitė-Žvinienė.
„Ar galima sakyti, kad Ukraina bus patraukli investicijų prasme, nežinau, bet investicijų tikrai bus ir tikrai neabejoju, kad jos sukurs pridėtinę naudą ir tiems, kurie investuos, ir pačiai Ukrainai“, – teigia VU profesorė.
Keitėsi parduotuvių lentynų turinys
Karas Ukrainoje koregavo ir Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų ukrainietišką asortimentą. Kai kurios prekės išnyko iš parduotuvių lentynų ir nebegrįžo, tačiau kai kurie prekybininkai netgi padidino ukrainietiškų prekių asortimentą.
„Palyginti su 2021-aisiais, parduotuvių lentynose atsirado per 70 naujų prekių. Per šį laikotarpį 80 proc. išaugo ir ukrainietiškų prekių paklausa, o šių metų sausį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, Ukrainoje pagamintų prekių buvo nupirkta 148 proc. daugiau“, – sako „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.
Šio prekybos tinklo asortimente yra apie 500 ukrainietiškos kilmės prekių – porą pastarųjų metų jų pardavimas sudaro apie 0,4 proc. visų „Maximos“ pardavimų. Didžiąją asortimento dalį sudaro bakalėjos prekės: kečupas, pomidorų pasta, aliejus, saldumynai. Mažesnę dalį – makaronai, majonezas, alkoholiniai gėrimai, asmens higienos, kanceliarinės prekės.
„Rimi“ prekybos centrų lentynose šiuo metu yra apie 400 ukrainietiškų prekių. „Rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis neprekiaujame nuo karo pradžios, o jei pirkėjas pastebi užrašą kirilica, prie prekės etiketės yra lipdukas, nurodantis, kad tai prekė iš Ukrainos. Visuomet primename, kad padėti kovojančiai Ukrainai galime ne tik aukodami, bet ir įsigydami ukrainietiškų prekių ir taip palaikydami jų verslus, kurie gyvuoja tikrai sudėtingomis sąlygomis“, – akcentuoja „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Gabrielė Šerėnienė.
Tinklo parduotuvėse ukrainietiškų prekių galima rasti įvairiose kategorijose: tai šokoladas, saldainiai, makaronai, druska, sausi pusryčiai „Axa“, aliejus „Anira“, pomidorų padažas „Chumak“, kurio nebeliko kai kuriuose kituose Lietuvos prekybos tinkluose, sultys „Galicia“, taip pat higienos priemonės. Yra ir Ukrainoje pagamintų produktų be gliuteno, skirtų diabetu sergantiems žmonėms, taip pat gyvūnų maisto „Optimeal“, vaikų žaislų.
„Vis dėlto, kai kurių ukrainietiškų produktų gali pritrūkti, nes jų tiekimo grandinę taip pat paveikė vykstantis karas“, – priduria G. Šerėnienė.
„Norfos“ prekybos tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis sako, kad labiausiai klientai pasigenda būtent ukrainietiškos druskos ir padažų. „Padažai – iš Chersono srities, druska – iš Bachmuto srities. Anksčiau ukrainietiška druska sudarė apie 90 proc. visų „Norfos“ druskos pardavimų. Dabar ši druska pakeista itališka ir lenkiška“, – teigia D. Ryliškis.
Pasak jo, karo pradžioje buvo suirutė, ne tik logistinių, transporto sutrikimų, bet ir susijusių su mokėjimais. „Matyt, buvo ir tiekėjų, kurie buvo sunaikinti, – karas yra karas, jis viską paveikia. Gal ir įmonių darbuotojai buvo pašaukti į karą. Prekybai karas kenkia“, – tvirtina D. Ryliškis.
„Iš pradžių buvo sutrikęs, bet atsikūrė aliejaus, saldainių, sausainių, chalvos pardavimas. Iš dalies atsikūrė konservuotų prekių, konservuotų daržovių pardavimas. Alkoholinių gėrimų pardavimas taip pat atsikūrė tik iš dalies, nes daug jų tiekėjų atsidūrė okupuotoje teritorijoje“, – vardija „Norfos“ atstovas.
„Trikdžių net ir karo pradžioje nebuvo, pavyzdžiui, stiklinių eglutės žaisliukų, o tai yra mėgstama prekė. Galbūt dėl to, kad tai pramoninės prekės, jas galima sandėliuoti. Dėl kūdikių tyrelių taip pat nebuvo jokių problemų“, – pasakoja D. Ryliškis.