Šio savaitgalio su nerimu laukė šalies ūkininkai, kurie jau pradėjo imti kai kurių grūdinių kultūrų derlių. Žemdirbiai tikisi, kad permainingas oras neišguldys javų ir nesunaikins pasėlių, nes karšta vasara dalį derliaus jau atėmė.

Gamtos malonė

Kauno rajone ūkininkaujantis Romas Majauskas, vadovaujantis Grūdų augintojų asociacijai, atsidūsta, kad liūčių lydima karšta vasara padarė savo – nukūlė dalį grūdinių kultūrų derliaus, taigi šis bus mažesnis nei tikėtasi.

"Jeigu būčiau stebukladarys, galėčiau pasakyti tiksliau, bet dabar viskas priklauso nuo gamtos. Miežius jau išguldė. Užeis koks škvalas, ir po rapsų. O juos pjausiu kitą savaitę. Matau, kad vasarinių rapsų derlius bus prastesnis nei pernai, nes buvo drėgnas pavasaris. Gal geriau užderės žieminiai rapsai? Taigi, kol derlius ne aruoduose, nieko negaliu pasakyti", – nuo prognozių linkęs susilaikyti ūkininkas.

Žiemą nuo šalčių labiausiai nukentėjo Vidurio Lietuvos rajonai, o liūtys nuostolių jau atnešė Pasvalio, Rokiškio, Klaipėdos rajonų ūkiams. Mažiausiai, anot pašnekovo, iki šiol žalos patyrė Suvalkijos ūkininkai.

Varpais neskambina

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovas Bronius Markauskas teigė, kad ūkininkai dar tebejaučia praėjusios šaltos žiemos padarinius, kurie pridarė 80 mln. litų nuostolių.

"Ši vasara taip pat permaininga. Iki šiol visos šalies mastu dar neskambiname pavojaus varpais. Kadangi stiprios liūtys ir škvalai praūžė tik tam tikruose regionuose, tai nuostolių patyrė kai kurie ūkininkai, – kalbėjo ŽŪR pirmininkas. – Šiandien tikimės, kad derlius neturėtų būti labai prastas. Tačiau viskas priklauso nuo oro sąlygų – ir šį savaitgalį daug kas gali įvykti. Dabar pavojus didėja, nes javai baigia bręsti. Prieš porą savaičių buvo ramiau, nes javai nebuvo pasiekę brandos."

Pagalbos nesitiki

Baigusius pribręsti javus lietus ir škvalas gali suguldyti prie žemės. Jeigu ilgiau užsitęstų krituliai, drėgnas oras, grūdai gali sudygti varpose ir toks derlius nebetiktų net pašarui. Stambieji ūkininkai turi pakankamai našią techniką, kuria gali nupjauti ir išguldytus javus. Tokius atveju nuostolių bus patirta, tačiau padėtis vis tiek nebus tragiška.

B.Markauskas vylėsi, kad gamta didelių nemalonumų nepateiks, nes žemdirbiai šiuo metu neturi daug vilties būti išgirsti Vyriausybėje: "Mes suprantame, kokia padėtis. Kas iš to, kad mes nervinsimės, daug kalbėsime – vis tiek neturime vilčių sulaukti realios pagalbos iš Vyriausybės."

Šiuo metu jau pradėtas imti žieminių miežių derlius. Artimiausiu metu ūkininkai rengiasi pjauti rapsus. Artėjant šių kultūrų brandai lietus ypač pavojingas, nes gali atsidaryti ankštys ir išbyrėti grūdai.

Žemdirbiai šią savaitę dar kartą kreipėsi į Vyriausybę ir prašė išmokėti tiesiogines išmokas – 380 mln. litų. Premjeras pažadėjo, kad rugsėjį Vyriausybė priims nutarimą dėl išmokų mokėjimo.

Duonos kainos nelems?

Karšti orai jau sunaikino dalį derliaus ir grūdus eksportuojančiose šalyse – Rusijoje, Kazachstane, Ukrainoje. Todėl grūdų supirkimo kainos po truputį lipa aukštyn. Ne ypač gera padėtis ir kaimynėje Lenkijoje, kur pasėlius plovė potvynis. Nuo karštų orų kenčia ir Pietų Europa. Dar pavasarį buvo prognozuojama, kad šiemet pasaulis gali sulaukti rekordinio grūdų derliaus, o dabar prognozė keičiasi ir gali būti, kad grūdų atsargos sumažės.

Aukščiausios klasės kviečiai šiuo metu Lietuvoje superkami po 510–520 litų už 1 t, o pernai kaina svyravo apie 480 litų. Tačiau B.Markauskas tiki, kad dėl to mūsų šalyje duona neturėtų brangti.

"Lietuvoje užauginama dukart daugiau – apie 3 mln. t – grūdų negu yra paklausa. Kasmet apie 1,5 mln. t eksportuojame. Mus visada glumina, kai produktų kainų augimas aiškinamas žaliavos brangimu. Galutinėje duonos kainoje miltų kaina sudaro labai nedidelę dalį. Be to, šiemet supirkimo kaina tikrai nepasieks tų aukštumų, kurios buvo 2008 m. – 800 litų už 1 t. Galbūt grūdų kainos gali didėti apie 10 proc. Dėl to duona tikrai neturėtų pabrangti", – įsitikinęs ŽŪR vadovas.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir R.Majauskas: "Duona neturėtų brangti. Šios produkcijos kainos buvo pakeltos, bet kai grūdai atpigo, duonos kainos nepasikeitė."

Stipri konkurencija

Vis dėlto duonos gamintojai tvirtina, kad jeigu miltų kainos gerokai padidėtų, brangtų ir duonos gaminiai.

"Dėl pagrindinės žaliavos – miltų – kainų sulaukiame labai prieštaringų vertinimų. Derybos su miltų pardavėjais dar neprasidėjusios, todėl sunku prognozuoti. Miltų, kaip ir duonos, gamintojų konkurencija yra labai didelė. Taigi net pabrangus grūdams nereiškia, kad brangs ir miltai", – kalbėjo "Vilniaus duonos" generalinė direktorė Rita Ramanauskienė.

Tačiau ji pabrėžė, kad miltų kaina – viena pagrindinių galutinės produkcijos kainų dalių, kuri sudaro apie trečdalį gaminio savikainos.

"Jeigu miltai, sakykim, pabrangtų 10 proc., duonos kainos galėtų padidėti apie 3 proc.", – skaičiavo įmonės vadovė. Ji pridūrė, kad vidaus išteklius kepyklos jau išnaudojo, mat kai nuo šių metų pradžios pabrango energijos ištekliai, kai kurios žaliavos, pakuotės, vidutiniškai duonos kaina, palyginti su praėjusiais metais, yra mažesnė dešimtadaliu. Pagrindinės priežastys – didelė konkurencija ir sumažėjusi vartotojų perkamoji galia.

Tai akcentavo ir bendrovės "Fazer kepyklos" gamybos direktorius Mindaugas Snarskis: "Nesinori spekuliuoti, tikslesnes prognozes bus galima teikti po mėnesio, kai bus aišku, koks gi tas grūdų derlius. Tačiau prielaidų kilti duonos kainai gali atsirasti, ypač įvertinus, kad per pastaruosius metus duonos gaminių kainos ir pardavimas krito apie 15 proc., o elektra, degalai brango".

Rusiją alina sausra

Kai kuriuose Rusijos regionuose dėl užsitęsusios sausros paskelbta nepaprastoji padėtis. Skaičiuojama, kad iki liepos vidurio dėl neįprasto karščio sunyko apie 10 mln. ha javų pasėlių.

Rusijos žemės ūkio ministerija jau antrą kartą sumažino šiųmečio derliaus prognozę – nuo 97 mln. t iki 85 mln. t, nors analitikai įspėja, kad grūdų gali būti prikulta dar 10 mln. t mažiau. Rusijos vidaus poreikis vidutiniškai siekia 76–77 mln. t grūdų. Vietos spauda skelbia, kad valdžia jau nusprendė naudoti grūdų fonde laikomus apie 9,5 mln. t.

Pastaruoju metu valdininkams tenka vis dažniau neigti gandus, kad Rusija šiemet gali pristigti grūdų. Gyventojai raminami, kad grūdų užteks ir vietos poreikiui patenkinti, ir eksportui. Kol kas planuojama išlaikyti ir panašų eksporto lygį kaip praėjusiais metais – apie 20 mln. t.

Rusai esą neturėtų tikėti ir pasigirstančiais įspėjimais dėl kilsiančių duonos kainų. Rusijos grūdų augintojų sąjungos prezidentas Arkadijus Zločevskis tvirtino, kad duonos brangimo nelaukiama: "Duonos kainų nelemia ir niekada nelėmė grūdų kainos." Jis skaičiavo, kad prieš dvejus metus, kai grūdų kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas, ši žaliava sudarė 23,5 proc. galutinės duonos kainos. Nuo to laiko grūdų kainos Rusijoje nukrito 2,5 karto, bet duonos kainos nesumažėjo nė kapeika. "Šiuo metu grūdų kaina sudaro apie 9 proc. duonos kainos", – pareiškė A.Zločevskis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas R.Majauskas įsitikinęs, kad Rusiją užklupusi sausra neturėtų dar labiau pašokdinti pasaulinių grūdų kainų. "Rusija yra nemaža grūdų eksportuotoja, tačiau kur kas labiau kainas lemia derlius, pavyzdžiui, Kanadoje. Be to, pasaulyje sandėliuose dar yra sukaupta apie 50–60 mln. t grūdų rezervas. Todėl manau, kad grūdų kainos neturėtų itin ryškiai keistis ir išliks 400–600 l už toną lygio."