Vyriausybės sprendimu, nuo pirmadienio bus draudžiama viešojo maitinimosi įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus kai maistas dalinamas išsinešimui arba kitais būdais pristatomas gyventojams.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė tikisi, kad valstybės parama iš rezervo galėtų padengti sektoriaus darbuotojų minimalų atlyginimą.

„Reikėtų nuraminti darbuotojus ir iš valstybės rezervo mokėti minimalų atlyginimą“, – BNS sakė Evalda Šiškauskienė.

Pasak jos, verslas taip pat pasirengęs mokėti dalį atlyginimų laikinai darbo netekusiems darbuotojams.

„Apyvartos jau dabar nukritusios iki 85 proc., dar už kelių dienų neliks visai apyvartų. Tiekėjai nebetieks produktų“, – teigė ji.

„Restoranai patys mokėtų dalį atlyginimų, bet neturi iš ko“, – pridūrė E. Šiškauskienė.

Asociacijos vadovės teigimu, vėliau maitinimo paslaugų sektorius norėtų mokestinių lengvatų,

„Stabdymas ir atidėjimas mokesčių, pradedant GPM, PVM, „Sodros“ ir gal net pagalvoti apie komunalinius mokesčius, apie telefonus, kad žmonėms neatjungtų komunikacijos priemonių, kad laikinai stabdyti atsiskaitymus ir už tokius dalykus“,  – kalbėjo E. Šiškauskienė.

Jos teigimu, sektoriaus darbuotojai taip pat tikisi, kad bus galima atidėti paskolų mokėjimus.

Pasak daugiau nei pusšimtį maitinimo įstaigų visoje Lietuvoje valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovo Gedimino Balnio, Lietuva galėtų sekti Italijos pavyzdžiu, kada per karantiną „valstybė tiesiogiai moka darbuotojams, o ne įmonė, nes jai nutrūksta pajamos“.

Visą gyvenimą mes mokėjome mokesčius. Dabar jau atėjo ir valstybės eilė prie to prisidėti.

„Negali bankrutuoti šitas verslas. Tai dabar klausimas, kokiu mastu ir kaip prisidės valstybė. (...) Visą gyvenimą mes mokėjome mokesčius. Dabar jau atėjo ir valstybės eilė prie to prisidėti. Čia dabar jau yra pareiga, o ne noras. Tam, kad mes galėtume išlaikyti darbuotojus ir darbo vietas, kad paskui, kai atsidarys sienos, pusė Lietuvos vėl neišvažiuotų“, – šeštadienio vakarą BNS kalbėjo  „Amber Food“ vadovas.

G. Balnio teigimu, valstybė turėtų 100 proc. kompensuoti darbuotojams jų netektas pajamas.

Jis taip pat pabrėžė, kad karantino atveju, be išlaidų darbuotojų algoms, įmonės patirs ir daugiau nuotolių – dėl patalpų nuomos, komunalinių mokesčių bei kitų sąnaudų, nes jas padengti kol kas, metų pradžioje resursų nėra sukaupta.

„Amber Food“ valdomose įmonėse dirba apie 1,2 tūkst. žmonių. 

„Amber Food“ vadovas teigia, kad maisto gamyba išsinešimui gali būti vykdoma, tačiau ši veikla galėtų veikti tik didmiesčiuose, be to, kaštai nėra maži.

„Bus galima teikti išsinešimo paslaugas, išvežti į namus, bet tai daugiau būtų socialinė jau paslauga. Išvežimas yra brangus, didelė savikaina, ir ne visuose miestuose tą galima daryti – daugmaž padengti tik Vilnius, Kaunas, Klaipėda“, – BNS teigė G. Balnis.

G. Balnys abejoja, ar karantino metu išaugs užsakymų maistą pristatyti į namus: „Nebus to antplūdžio. Jeigu žmonės sėdės namuose, dirbs nuotoliniu būdu, gal kažkoks padidėjimas ir bus, bet nedidelis – greičiausiai jie namuose ir gaminsis. O ką jiems veikti sėdint namuose?“   

Anot jo, maitinimo įstaigų pagamintas maistas bus reikalingiausias socialiai remtiniems ir pasiligojusiems gyventojams.

„Jeigu bus sergančių žmonių, gal jiems bus net ir sunku išsivirti sriubos, šilto maisto pasigaminti. Gal ligoninės negalės priimti žmonių, kurie bus nusilpę, tai maistą bent į namus jie išsikviestų“, – tvirtino G. Balnys. 

E. Šiškauskienė sako, kad ne visos maitinimo įstaigos galėtų imtis maisto išsinešimui gamybos. Ši veiklą būtų įmanoma tik didmiesčiuose, kur veikia išvežiojimo sistema.

Jos teigimu, įmonės, kurios imtųsi šios veiklos, irgi tikisi sulaukti valstybės paskatų.    

„Įmonės, kai sustos jų darbas, nebeturi lėšų, tai produktų pirkimas sustos, darbuotojai į darbą neis, tai kas gamins tą maistą? Neapsimokės. Bet to labai reikės vienišiems izoliuotiems žmonėms. Tai tikrai galėtume susitelkti ir, nesivaikydami pelno, daryti. Socialiai atsakinga ir teisinga“, – kalbėjo ji.

Vyriausybė pirmadienį planuoja patvirtinti mažiausiai vieno milijardo eurų vertės ekonomikos skatinimo planą, siekiant padėti verslui sumažinti neigiamus padarinius dėl koronaviruso sukeltos krizės.

Finansų ministerija anksčiau skelbė, kad priemonių paketas apims likvidumo paskolas, mokesčių atidėjimą ir priemones, kurios apsaugotų darbo vietas.