Taksi paslaugų įmonių teigimu, išsyk po euro įvedimo lietuviai grąžą iš taksi vairuotojų paimdavo iki paskutinio euro cento, tačiau dabar jau grįžtama į įprastines vėžes – nebevengiama palikti arbatpinigių. Paprastai lietuvių paliekama suma – suapvalinta kelionės kaina, tuo metu kai kuriems užsieniečiams standartinė arbatpinigių taksi vairuotojams suma yra penki eurai, pasakoja LRT.lt pašnekovai.

Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas, įmonės „Standart taksi“ direktorius Ričardas Kriukovas sako, kad iki euro įvedimo Lietuvoje buvo įprasta kaip arbatpinigius taksi vairuotojams palikti iki apvalios sumos trūkstamą kelionės kainos dalį. Jei, pavyzdžiui, kelionė kainuodavo 12,70 litų, keleiviai paprastai mokėdavo 13 litų. Tačiau euro įvedimas buvo kiek pakeitęs taksi keleivių elgesį.

„Iškart po euro įvedimo keleiviai grąžos laukdavo iki vieno cento, buvo „įjungę taupymo režimą“. Dabar jau šiek tiek apsiprato, grįžtama prie senų įpročių. Tiesa, dabar 30 centų – jau kiti pinigai, bet ir tiek arbatpinigių nevengiama palikti,  nors dažniau pasitaiko 5-6 euro centus paliekančių keleivių“, – pasakoja pašnekovas.

Savo ruožtu „Smart taxi“ vadovas Vytautas Reisas pasakoja taip pat pastebėjęs pakitusį taksi klientų elgesį po euro įvedimo. Tiesa, jo vadovaujamos įmonės klientai arbatpinigių taksi vairuotojams negaili.

„Anksčiau litas arbatpinigių atrodydavo labai normali suma, dabar 30 euro centų, kurie atitinka tą ankstesnę lito vertę, kai kuriems klientams atrodo per maža arbatpinigių suma. Tačiau ne vien euro įvedimas turėjo įtakos klientų paliekamų arbatpinigių pokyčiams. Kiekvienas asmuo savo pinigėlius skaičiuoja, bet mūsų klientų ratas – daugiausiai vidutines ir aukštesnes pajamas turintys asmenys, jie nesibodi palikti 30, 80 centų ar eurą arbatpinigių“, – kalba V. Reisas.

Užsieniečiai – dosnesni

Taksi įmonių vadovai pastebi, kad užsieniečiai, besinaudojantys taksi įmonių paslaugomis, yra kur kas dosnesni nei lietuviai. Etiketo žinovo Armino Lydekos teigimu, Lietuvoje palikti arbatpinigių taksi vairuotojams tradicijos dar nėra, tuo metu Vakarų šalyse neįsivaizduojama kelionė be arbatpinigių taksi vairuotojui.

„Lietuvoje tradicijos palikti arbatpinigių dar nėra, bet manau, kad tai laikinas dalykas, pamažu ši tradicija atsiras. O Vakarų Europos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ši tradicija labai stipri, ypač jei klientas maloniai aptarnaujamas, jam padedama atidaryti, uždaryti dureles ar sunkesnį daiktą įkrauti į automobilį. Arbatpinigių suma paprastai yra suapvalinta kelionės kaina“, – pasakoja A. Lydeka.

Taksi įmonių vadovų teigimu, arbatpinigių vairuotojams suma labai priklauso nuo aptarnavimo kokybės bei keleivio įpročių. Nesvarbu, kad keleivis yra nuolatinis kurios nors taksi įmonės klientas, jis kas kartą vertina kelionės kokybę. Jei vairuotojas malonus, paslaugus, labai tikėtina, kad sulauks didesnių arbatpinigių. Ypač, jei keleivis – užsienietis.

„Nemaža dalis mūsų keleivių yra užsieniečiai. Kai kurie jų net nėra linkę apvalinti sumos – penki eurai yra standartinė kai kurių asmenų arbatpinigių suma.

Pavyzdžiui, JAV piliečiai neįsivaizduoja, kaip galėtų nepalikti arbatpinigių. Jų paslaugų sektorius ir kultūra yra paremta arbatpinigiais, tad 15–18 ir daugiau proc. sumos jie jaučiasi tiesiog privalantys palikti, net jei aptarnavimo kokybė tenkino ne viskuo. Vokiečiai, britai taip pat turį įprotį palikti daugiau arbatpinigių“, – sako V. Reisas.

Savo ruožtu etiketo žinovas A. Lydeka pažymi, kad kavinėse, restoranuose esame pripratę palikti 10 proc. sąskaitos dydžio arbatpinigius, o arbatpinigių suma taksi vairuotojams ar kitais atvejais procentų taisyklės neturi.

„Tarkime durininkui, viešbučio patarnautojui arba drabužinėje dirbančiam asmeniui, kuris padeda apsirengti, priima apsiaustą, paliekama vienetinė suma – euras, du ar pusė euro. Taksi vairuotojui paliekama suma yra tiesiog apvalinama, kad liktų euras ar pusantro, galbūt ir trys su puse euro, jei toliau vežė, maloniai aptarnavo“, – A. Lydeka.