Trečdalis kviečių rinkos
Rusija ir Ukraina kartu sudaro daugiau kaip 30 proc. pasaulio prekybos kviečiais ir miežiais, 17 proc. kukurūzų ir daugiau nei 50 proc. saulėgrąžų aliejaus, sėklų ir išspaudų, skirtų gyvuliams šerti. Be to, pritaikius sankcijas Rusijai, iš jos nutrūko trąšų eksportas. Europos Komisija sunerimusi, kad pasaulis gali susidurti su maisto stygiumi, todėl šis gali brangti. Lietuvos žmonės brangymetį pastaruoju metu itin pajuto.
Pagal pieno ir mėsos produktų aprūpinimą planetos gyventojams ES yra tarp didžiausių eksportuotojų pasaulyje, o Ukraina – svarbi prekybos partnerė. Tiesa, ji sudaro tik 4,9 proc. viso ES žemės ūkio maisto produktų importo. Tai yra ketvirta pagal dydį žemės ūkio maisto produktų eksportuotoja į ES po Didžiosios Britanijos, Brazilijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.
Kainų pikas – vasarą
„Aš neprognozuočiau drastiško maisto kainų augimo pavasarį ir vasarą, nes rinkos dalyviai į jas jau yra įskaičiavę praradimus dėl Rusijos karo Ukrainoje, – tvirtino kalbinamas ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. – Reaguojama jautriai arba dar prieš įvykius, arba vos prasidėjus konfliktui. Rinkos suskaičiavo riziką dėl galimo maisto trūkumo. Aš manyčiau, kad dar didesnis žemės ūkio produkcijos brangimas finansų rinkose įmanomas, bet bus labai nedidelis.“
Anot jo, šiame kontekste Lietuva nėra pačioje blogiausioje situacijoje. Lietuvoje ganėtinai stiprus žemės ūkio sektorius, ypač grūdinių augalų. Užauginame gerokai daugiau grūdų, nei patys suvartojame. Mūsų ūkininkai tikrai gali patenkinti vietinę paklausą ir dalį produkcijos eksportuoti.
Aleksandras Izgorodinas. Asmeninio arch. nuotr.
„Todėl galiu sakyti, kad Lietuva yra neblogai apsaugota nuo maisto kainų augimo. Aišku, palyginti su praėjusių metų pavasariu, vasara, kainos bus didesnės, tačiau neprognozuočiau drastiško jų šuolio artimiausiu metu. Man asmeniškai atrodo, kad maisto kainų augimo pikas bus pasiektas birželio, gal net ir gegužės mėnesį. Paskui jos turėtų stabilizuotis“, – komentavo žinomas ekonomistas.
Degalų daroma įtaka
Kokią įtaką pasaulinėms maisto kainoms padarys naftos kaina, kuri dėl karo Ukrainoje pakilo į rekordines aukštumas? Kiek jos gali keistis?
„Tai didžiulis nežinomasis, – kalbėjo A.Izgorodinas. – Šiuo metu naftos kainos neprognozuojamos. Jas lemia keletas aspektų. Vyksta Rusijos ir Ukrainos karas, bet kokia bloga naujiena apie tai didins kainą; bet kokia gera naujiena, kad šalys bando susitarti, mažins. Kitas svarbus veiksnys, turėsiantis įtakos naftai, – Kinija. Jos valdžia ketina šį pavasarį skatinti savo ekonomiką, kuri šiuo metu yra ant stagnacijos ribos, nes šalis laikosi „nulinės COVID-19“ politikos, o tai, be abejo, augimą stabdo.“
Kita vertus, ekonomistas sakė netikintis prognozėmis, kad naftos kainos dar labai augs. Arba jos išliks dabartinio lygio, arba po keleto mėnesių kris.
Aš neprognozuočiau drastiško maisto kainų augimo pavasarį ir vasarą, nes rinkos dalyviai į jas jau yra įskaičiavę praradimus dėl Rusijos karo Ukrainoje.
Kompensacijos sušvelnintų
Grūdų augintojai tvirtina – labai padidėjo jų išlaidos. Pirmiausia dėl degalų, nes žymėtas dyzelinas, palyginti su pernai tuo metu, pabrango beveik trigubai. Trąšų kainos taip pat išaugo kelis kartus. Tai negali neatsiliepti grūdų ir galutinėms maisto produktų kainoms. Lietuvos žemdirbiai negąsdina, nekelia panikos, bet užsimena, kad valstybės kompensacijos būtų gera pagalvė brangimui sušvelninti. Ar tai išeitis?
„Valstybė galėtų prisidėti gerindama žmonių finansinę padėtį – iš esmės mažindama gyventojų pajamų mokestį arba didindama neapmokestinamųjų pajamų dydį, – teigė A.Izgorodinas. – Kitas variantas – tiesioginės kompensacijos verslui, kad šis nedidintų kainų. Antrasis kelias reiškia, kad eitume link labiau reguliuojamos rinkos. Bet jei valstybė rastų lėšų ir skirtų subsidijų ūkininkams dėl praradimų, dėl naudojamų degalų, trąšų brangimo, aišku, tai padėtų stabilizuoti kainas ir mažinti infliaciją. Žinoma, tada šaliai reikėtų daugiau skolintis ir biudžeto deficitas būtų didesnis. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad išlaidų kompensavimas yra įmanomas, tačiau tai valstybei kainuotų.“
Paklaustas, ar, Vyriausybei išmetus į Lietuvos rinką papildomų sumų kompensacijoms, dar labiau nepadidėtų infliacija, kuri ir taip pučiasi, ekonomistas abejojo: „Nebūtinai. Jei valstybė subsidijuotų ūkininkams dalį padidėjusių kaštų dėl naftos ir trąšų, taip pat būtų pasiektas korektiškas susitarimas, žemdirbiai produkcijos kainos nedidintų tiek, kiek be Vyriausybės pagalbos.“
Situacija: maisto kainos kyla Ukrainos laukuose šeimininkaujant ne ūkininkams, o kariuomenei, Rusijos kariams užminavus dalį laukų. Vidmanto Balkūno / BNS nuotr.
Lemia mėsos kainą
Dideli kaštai, ypač dėl pabrangusių grūdų, žemos produkcijos supirkimo kainos, sumažėjęs vartojimas dėl pandemijos ir Rusijos karas Ukrainoje pastaraisiais metais baigia nualinti mūsų kiaulienos sektorių. Augintojai skundžiasi dėl pastebimai sumažėjusios paklausos.
A.Izgorodinas paaiškino, kad mėsos perprodukcijos pasaulyje šiuo metu nėra, kadangi kaip ir baigiasi kovido pandemijos krizė: „Vis didėja vartojimas, kadangi panaikinti apribojimai restoranams ir kitoms maitinimo įstaigoms. Mėsos paklausa turėtų didėti ir Kinijoje, kuri pereina prie laisvesnės COVID-19 suvaržymų politikos. Todėl, mano manymu, maisto poreikis pasaulyje auga ir toliau augs. Iš esmės kainą nulems ne paklausa, bet pasiūla. Žinoma, čia labai svarbi Ukraina, kuri yra viena didžiausių pasaulyje maisto produktų tiekėja.“
Kalbinamas Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas teigė, kad kiaulininkystės situacija šalyje labai prasta.
„Problemos brendo jau gerus dvejus metus, dar prieš kovido pandemiją, kuri išbalansavo rinką, – pasakojo A.Baravykas. – Kinija ilgą laiką dideliais kiekiais rinkoje pirko grūdus, dėl to labai šoktelėjo jų kainos. Vadinasi, gerokai padidėjo kiaulių augintojų išlaidos. Pati mėsos kaina žymiai sumažėjo, nes Kinija nustojo pirkti kiaulieną.“
Kiaulių augintojų atstovo žodžiais, tokia situacija tęsėsi keletą metų, todėl kiaulininkystės ūkiai liko be pinigų.
„Mūsų asociacija šią problemą kelia jau nuo praėjusių metų rugsėjo. Tuo metu grūdai taip pabrango, kad mums kiaules auginti pasidarė visiškai nuostolinga. Lietuvos ūkiai šiuo metu atsidūrę skirtingo išsekimo stadijoje. Yra du, kurie apsisprendė nutraukti veiklą, nepaisant to, sulauks valstybės pagalbos ar ne. Kodėl? Lietuva yra netinkama teritorija kiaulėms auginti. Valstybė nerodo jokio dėmesio šiam verslui. Jau maždaug penkiolika metų – blogos tendencijos, jokio palaikymo. Buvo puolimo ir dėl kvapų, sanitarinių zonų, ir kad mėsa lietuviams neskanu. Reikalavimų ir kaltinimų lavina nesibaigia“, – teigė asociacijos direktorius.
Jei valstybė rastų lėšų ir skirtų subsidijų ūkininkams dėl praradimų, dėl naudojamų degalų, trąšų brangimo, aišku, tai padėtų stabilizuoti kainas ir mažinti infliaciją.
Valgysime importinę mėsą?
A.Baravyko skaičiavimu, sektoriaus nuostoliai, besikaupiantys nuo 2020 m., jau siekia apie 23 mln. eurų, nors Žemės ūkio ministerija pripažįsta tik 14,7 mln. eurų. Jis tvirtino, kad augintojai lėšų neturi, rezervai išnaudoti, prisiimta paskolų. Grūdai šiuo metu pabrangę daugiau nei dvigubai. Anksčiau kainavo 160–170 eurų už 1 t, dabar – 400 eurų (vos per vieną savaitgalį šoktelėjo iki tiek nuo 320 eurų). Ir ne tik grūdai brangesni, pakilo ir sojų, ir išspaudų, ir aliejaus, ir kitų priedų kainos. Kiaulienos kaina taip pat kažkiek kyla, tačiau, pasak kiaulių augintojų, pajamos vis tiek neprilygsta išlaidoms.
„Jei kaštai bus didesni nei kainos, o taip ir yra, Lietuvoje ūkiai kiaulių nebelaikys (jie nėra labdaros fondai, kurie labai brangiai pirktų grūdus, o kiaulieną parduotų labai pigiai). Tada valgysime importinę mėsą, taip jau senokai tęsiasi. Tačiau nesvarbu, lietuviška ar nelietuviška kiauliena bus, ji, manau, tikrai brangs tris kartus. Kitaip negali būti, jei grūdai ir kitkas pabrango dvigubai. Kitas klausimas – kada. Jei to „kada“ sugebės sulaukti Lietuvos augintojai, verslas atsities, bus išsaugotos darbo vietos“, – aiškino asociacijos direktorius.
Prieš keletą mėnesių Vyriausybė nusprendė kiaulių augintojams iš savo rezervo skirti 6,2 mln. eurų paramos. Tačiau kol ūkininkus pasieks pinigai, praeis ne vienas mėnuo. Reikia sulaukti Briuselio pritarimo, tada bus rašomos paramos gavimo taisyklės, renkamos paraiškos ir tik tada bus skirstomos lėšos. Nemažai ūkių jų tikrai nesulauks.
