Lietuvai beveik susitarus su Kinija dėl pieno produktų eksporto, skeptikai ėmė kalbėti, kad kinai negeria pieno, o Kinijoje įsitvirtinti labai sunku. Verslininkai sutinka, kad specifinė rinka – iššūkis, tačiau jo nepabūgusiems atsiveria didelės perspektyvos.

Leidimo dar teks palaukti

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius Pekine susitiko su Kinijos Liaudies Respublikos generalinės kokybės priežiūros, kontrolės ir karantino administracijos viceministre Čang Tsirong ir pasirašė trišalį protokolą dėl veterinarijos ir higienos reikalavimų, kurie bus taikomi pieno produktams, eksportuojamiems iš Lietuvos į Kiniją.

Šių dokumentų pasirašymas dar nereiškia, kad mūsų verslininkai gali atsiraityti rankoves ir jau rytoj eksportuoti savo produkciją. Lietuva dar turi atlikti namų darbus – suderinti su Kinija pieno produktų eksporto sertifikatą. Tik tada atsivers visoms šalies pieno perdirbimo įmonėms Kinijos vartai.

Kaip "Kauno dienai" sakė J.Milius, sertifikatą tikimasi suderinti iki šių metų pabaigos. "Kai svečiavomės Kinijoje, premjeras Algirdas Butkevičius Kinijos premjero paprašė, kad jų tarnybos kaip galima greičiau sertifikatą suderintų, mat likę tik biurokratiniai, greiti darbai", – sakė VMVT vadovas. Jis mano, kad, leidimą eksportui gavus dar šiemet, pirmoji lietuviška pieno produkcija Kiniją galėtų pasiekti metų pradžioje.

Optimistiškai nusiteikęs ir kartu su Lietuvos delegacija Kinijoje viešėjęs "Vilkyškių pieninės" generalinis vadovas Gintaras Bertašius. "Manau, suderinus sertifikatą, maždaug po dviejų mėnesių paaiškėtų ir lietuviškos pieno produkcijos eksporto galimybės bei niuansai – reikia laiko partneriams rasti", – "Kauno dienai" sakė pašnekovas.

Pieno produktų trūksta

Sakoma, kad 1,5 mlrd. kinų tauta vartoja tradiciškai mažai pieno produktų, tačiau iš tiesų nėra visiškai taip – jiems pieno nepakanka.

"Kinai vartoja nemažai įvairių pieno produktų, bet patys apsirūpina tik 30 proc. poreikio, o 70 proc. sudaro importas. Pusę importo sudaro Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje pagaminti pieno produktai. Taigi Lietuvai milijardinė kinų rinka pakankamai svarbi", – sakė G.Bertašius.

Pekine, Šanchajuje, Harbine su delegacija svečiavęsis G.Bertašius sakė bandęs suvokti, ar lietuviai gali įsilieti į Kinijos rinką, kokią produkciją galėtų tiekti.

"Sausi pieno, išrūgų miltai – produkcija, kuri pirmiausia galėtų užkariauti Kinijos rinką. Maisto produktų kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Kinijos nedidelis, tad nemanau, kad kitokių pieno produktų eksportas būtų finansiškai naudingas. Kita vertus, kai kurie pieno produktai, sakykime, kietasis sūris Kinijoje nėra populiarus, taigi jį parduoti nebus lengva. Patys kinai vartoja tik mocarelą picoms. Bet yra nemažai gyvenančių nekinų – ši gyventojų dalis gali pirkti. Nors ir patys kinai gali po truputį pradėti vartoti", – dėstė G.Bertašius. Jis sakė paskaičiavęs, kad produkcijos tiekimo į Kiniją išlaidos būtų tokios pačios, kaip ir jų gabenimas automobiliais į ES valstybes.

J.Milius sakė pastebėjęs, kad kai kurie pieno produktai, ypač skirti mažiems vaikams, gana brangūs – Kinijoje ledų porcija kainuoja maždaug 7 eurus, tiek pat – ketvirtis kilogramo sviesto.

Eksportuoti – kolektyviai

G.Bertašiaus teigimu, susidomėjimas lietuviškais pieno produktais Kinijoje buvo jaučiamas, tačiau, kalbant su vietos verslininkais, dar nebuvo akcentuojami galimi perspektyviniai sandoriai: "Kai bus oficialus leidimas eksportuoti, tada galima pradėti pokalbius. Dabar dar briedis miške, negi dalysiesi mėsą?" Jis sakė nenorintis prognozuoti, kada bendrovė galės pateikti pirmąją produkciją. Kokią, pasak G.Bertašiaus, – komercinė paslaptis.

"Kinijos rinka be galo didelė, perspektyvi, įdomi, bet nėra lengva. Reikės laiko, kantrybės. Susidarė įspūdis, kad nors Lietuva maža šalis, kinams mūsų pieno produktai yra reikalingi", – teigė G.Bertašius.

Žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė "Kauno dienai" sakė, kad, svečiuojantis Kinijoje, mūsų šalies pienininkai tarėsi, kad labiausiai ekonomiškai apsimokėtų prekiauti kolektyviai: "Kinijos rinka yra didžiulė, joje atsidūręs vienas gali paskęsti. Kas kita, kai viena bendrovė bando savo produkciją parduoti nedidelėje valstybėje. Pavyzdžiui, "Žemaitijos pieno" bendrovei pavyko pačiai prasimušti į Kosta Rikos rinką."

Perspektyvoje – gyvuliai ir grūdai

Kinijoje Lietuvos delegacija kalbėjo ne tik apie pieną. J.Milius akcentavo, kad svarbus yra pasirašytas protokolas dėl gyvų gyvūnų, ypač veislinių, taip pat mėsos eksporto. Kinų auditoriai greitai turėtų atvykti į Lietuvą, o po jų vizito praėjus dviem trims mėnesiams, turėtų būti gautas leidimas eksportuoti šią lietuvišką produkciją.

"Kinai yra išreiškę pageidavimus importuoti lietuvišką kokybišką jautieną. Mūsų tikslas – eksportuoti ir paukštieną", – sakė J.Milius. VMVT vadovo teigimu, eksportuoti artimiausiu metu kiaulieną į Kiniją nepavyks dėl Lietuvoje siaučiančio kiaulių maro – mūsų kaimynai lenkai kiaulieną vežė į Kiniją tol, kol jų šalyje nebuvo pastebėta ši liga. Mėsos gamintojams tai nėra tragiška žinia – neužkrėstose teritorijose veikiančių kiaulių kompleksų šeimininkai turi galimybę produkciją eksportuoti į JAV.

J.Miliaus teigimu, Lietuvoje yra verslininkų, kurie suinteresuoti veislinių gyvulių eksportu į Kiniją. Pastarosios verslininkai pageidautų iš mūsų kas mėnesį nupirkti apie 10 tūkst. veislinių, ypač pieninių, galvijų.

"Tik neaišku, kokios mūsų galimybės. Bazę turime, bet turime pagalvoti apie ligas. Mat, parduodant veislinius gyvulius ES šalyse, jų tyrimai neprivalomi. Kinai greičiausiai reikalaus ligų tyrimų", – sakė J.Milius.

Lankydamasi Pekine, žemės ūkio ministrė taip pat aptarė kviečių eksporto galimybes. "Lietuva artimiausiu metų pateiks reikiamus dokumentus, kad prasidėtų pirminės procedūros dėl prekybos kviečiais", – dienraščiui sakė V.Baltraitienė.