Pereiti į pagrindinį turinį

Klaipėdoje atsigauna ir naftos produktų krova

2017-08-21 05:39

Liepą Baltijos jūros regione vėl sublizgėjo Klaipėdos uostas. Pirmą kartą visos jo krovinių grupės pasiekė teigiamą rezultatą.

Tendencija: šiemet liepą bendra Klaipėdos uosto naftos produktų krova pirmą karta buvo teigiama.
Tendencija: šiemet liepą bendra Klaipėdos uosto naftos produktų krova pirmą karta buvo teigiama. / Vidmanto Matučio nuotr.

Krova augo tolygiai

Liepą Klaipėdos uoste iš viso krauta 3,3 mln. tonų krovinių. Tai 2 proc. proc. daugiau nei pernai liepą.

Palyginti, Rygos uostas liepą krovė tik 2,47 mln. tonų. Tai buvo vienas blogiausių šio uosto rezultatų per pastaruosius metus.

Biriųjų krovinių augimas Klaipėdos uoste siekė 2,3 proc. Jis šiemet visus mėnesius teigiamas. Labiausiai nudžiugino net 3,9 proc. liepą augusi skystųjų krovinių krova. Ji visus šiuos metus buvo mažesnė nei pernai. 1,9 proc. daugiau krauta ir įvairių kitų krovinių.

Per septynis mėnesius Klaipėdos uoste iš viso krauta 23,9 mln. tonų krovinių. Tai 2,9 proc. daugiau nei pernai. Šiemet į Klaipėdos uostą jūrų keltais atplaukė net 8,7 proc. daugiau keleivių. 

Skirtingi rezultatai Latvijoje

Pagal bendrą krovą Klaipėdos uostas gerokai lenkia kitus rytinės Baltijos šalių uostus.

Rygos uoste per 7 mėnesius krauta 19,99 mln. tonų krovinių. Tai 5,8 proc. mažiau nei pernai. Jame net 34 proc. sumažėjo naftos produktų krova, bet apie 14 proc. augo konteinerių krova. Rygoje net 45 proc. augo keleivių srautas. Lėmė atsiradęs papildomas keltas iš Rygos į Stokholmą. 

Ventspilio uostas šiemet per 7 mėnesius krovė 13,6 mln. tonų. Jo krova net 18 proc. didesnė nei pernai. Šiame uoste išsiskyrė net 21 proc. didesnė jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis. Venstpilio – Nyneshamno linijoje šiemet keleivių plukdyta net 33 proc. daugiau nei pernai. 

Net 21,5 proc. augimą šiemet pasiekė Liepojos uostas. Jo krova palyginti nedidelė - 3,67 mln. tonų. 33 proc. šio uosto krovinių sudaro grūdai, 23 proc. – anglies antracitai, 10 proc. jūrų keltais gabenami kroviniai.

Rusijos uostų įtaka

Bendra visų Baltijos jūros Rusijos uostų krova šiemet per 7 mėnesius siekė 144 mln. tonų. Ji 6 proc. didesnė nei pernai.

Apie 60 proc. šio regiono Rusijos uostų krovą sudaro nafta ir jos produktai. Jų mažėja.

Labiausiai augo anglių, konteinerių, trąšų, juodųjų metalų krova. Mažėjo naftos, metalo laužo ir grūdų krova.  

Daugiausiai krovė Ust Lugos uostas – 58,9 mln. tonų (+11,5 proc.), Primorskas – 35,6 mln. tonų (-5,3 proc.), Sankt Peterburgas – 30,3 mln. tonų (+8,8 proc.), Vysockas – 10,5 mln. tonų (+8,7 proc.).

Mažėjanti Rusijos naftos produktų krova bei jos naftos produktų perorientavimas į savus uostus tiesiogiai atsiliepė Talino uostui. Jie šiemet Talino uoste sudaro 42 proc. krovos. Pernai buvo per 50 proc. Šiemet naftos produktų krova krito per 22 proc. Nors visose grupėse Talino uosto krova teigiama, tačiau dėl smarkaus rusiškų naftos produktų krovos kritimo, bendras uosto krovos rezultatas yra neigiamas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų