Rusijos krovinių perorientavimas į savo uostus ir šiemet pastebimai koreguoja rytinės Baltijos šalių uostų krovą.

Nuoseklus 2-3 mln. augimas

Kelis pastaruosius metus tarp geriausių rytinės Baltijos šalių Klaipėdos ir Rygos uostų tarsi vyko neakivaizdinės lenktynės. Jose nuolat nugalėdavo Rygos uostas. Paskutinį kartą Klaipėdos uostas Rygos uostą lenkė 2011 metais. Tuomet Rygos uostas krovė 34,07 mln. tonų, Klaipėdos – 36,59 mln. tonų krovinių.

Rygos uostas pirmasis iš rytinės Baltijos šalių uostų peržengė 40 mln. tonų metinės krovos ribą. Jis 2014 metais krovė 41,08 mln. tonų, 2015 metais – 40,05 mln. tonų.

Pastarųjų metų krovos tendencijos lyginant Klaipėdos ir Rygos uostus yra skirtingos. Klaipėdos uostas 2011 metais buvo pasiekęs didelę krovą. Po to jo krovos kreivė smuko ir vėl pradėjo kilti. Klaipėdos uoste, pradedant nuo 2013-ųjų, vyksta nuoseklus kasmetinis 2-3 mln. tonų krovos augimas.

Tuo tarpu Rygos uosto krova staigiai šoktelėjo 2014 metais – beveik 5 mln. tonų palyginti su 2013 metais. Ir po to prasidėjo jau antrus metus besitęsiantis kritimas.

Klaipėda veržiasi į priekį

Tokios skirtingos dviejų uostų tendencijos paaiškinamos regione susiklosčiusia geopolitine situacija. Rygos uostas labai priklausomas nuo Rusijos tranzito. Rusijai perorientuojant krovinius į savo uostus Rygos krova kasmet mažėja. Tuo tarpu Klaipėdos uoste Rusijos tranzito dalis yra nežymi. Pagrindiniai jo partneriai Lietuvos ir Baltarusijos kompanijos. Todėl Klaipėdos uosto krova nuosekliai auga.

Šiais metais per pirmuosius du mėnesius Klaipėdos uostas pirmą kartą per pastaruosius penkis metus lenkia Rygos uostą. Pastarasis per sausį ir vasarį krovė 6,14 mln. tonų krovinių. Ir tai buvo 10 proc. mažiau nei pernai. Tuo tarpu Klaipėdos uostas krovė 6,49 mln. tonų krovinių. Ir tai yra 7,5 proc. daugiau nei pernai per du mėnesius.

Tarp Klaipėdos ir Rygos uostų trapus maždaug 350 tūkst. tonų skirtumas. Bet jis Klaipėdos uosto naudai. O svarbiausia, kad palyginti su rekordiniais 2015 metais, kai krauta 38,51 mln. tonų, šiemet dauguma Klaipėdos uosto krovos rodiklių yra teigiami, išskyrus konteinerių krovą.

Tuo tarpu Rygos uoste beveik visi rodikliai neigiami. Anglių krova Rygos uoste sumažėjo 20,8 proc., naftos produktų – 7,3 proc., rūdų – 13,7 proc.

Ventspilio ir Talino tragedija

Jei Klaipėdos ir Rygos uostai tarpusavyje dar konkuruoja dėl geriausio rytinės Baltijos šalių uosto vardo, tai kažkada daugiausiai krovę Talino ir Ventspilio uostai jiems jau seniai nebe konkurentai.

Dėl Rusijos uostų įtakos jų krova pasiekė tragiškai mažas apimtis ir toliau mažėja.

Ventspilio uostas šiemet per du mėnesius krovė 3,9 mln. tonų krovinių. Tai 18,38 proc. mažiau nei pernai. Ventspilis naftos produktų, trąšų, chemijos produktų. Daugelis Ventspilio terminalų dirba daugiau nei 50-80 proc. mažesnėmis apimtimis nei galėtų.

Su panašiais sunkumais susiduria ir Talino uostas. Jis per du mėnesius krovė 3,7 mln. tonų. Tai 14,9 proc. mažiau nei pernai. Toliau mažėja naftos ir jos produktų krova (-23,1 proc.), konteinerių (-10,9 proc.). Tačiau Talinas išlaiko nuolat augančius keleivių (+6,1 proc.) ir krovinių (+2,8 proc.) gabenimo srautus jūrų keltais. Keleivių srautai Talino uoste nuolat auga jau devintus metus iš eilės.

Tendencijos kituose uostuose

Jeigu uostų krovą vertintume platesniu visos rytinės Europos mastu, tai čia tendencijos tokios, kad beveik visur krova šiemet mažėja, išskyrus kai kuriuos Rusijos uostus.

Didžiausiu Baltijoje tapęs Ust Lugos uostas per du mėnesius krovė 14,4 mln. tonų (+5,9 proc.), Primorskas – 10,3 mln. tonų (+4,7 proc.). Kitų Baltijos jūros regiono uostų krova mažėjo – Sankt Peterburgo 7 proc. (iš viso per du mėnesius krovė 7,5 mln. t), Visocko – 10,2 proc. (iš viso krovė2,3 mln. tonų), Kaliningrado – 7,7 proc. (iš viso krovė 2 mln. tonų).

Tai rodo, kad Rusija perkelia savo krovinius iš kitų rytinės Baltijos uostų, bet ir vyksta vidinė konkurencija tarp Rusijos uostų. Šioje kovoje laimi Ust Lugos uostas perimdamas krovinius iš Sankt Peterburgo.

Beveik tokias pačias krovos tendencijas kaip ir pernai išlaiko Suomijos Helsinkio uostas. Jo krova per du mėnesius siekė 1,78 mln. tonų ir ji didesnė 0,8 proc. nei pernai. Palyginti galima tai, kad, tarkim, Būtingės naftos terminalas per du mėnesius krovė 1,6 mln. tonų.

Šiemet krova mažesnė ir visuose pagrindiniuose Ukrainos uostuose – Odesoje 8,7 proc. (iš viso per 2 mėnesius jis krovė 13,83 mln. t), Južnij – 6,6 proc. (iš viso krovė 3,79 mln. t), Iljičovsko – 10,4 proc. (iš viso krovė 2,79 mln. t).