– Ar galima testamentu palikti antrojoje pensijų pakopoje sukauptas, bet dar neatsiimtas lėšas?
– Testamentas yra asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Testatorius yra laisvas pasirinkti sudaryti ar nesudaryti testamentą, taip pat yra laisvas nuspręsti ir dėl jo turinio. Taigi, taip, testamentu galima palikti testatoriui priklausančią pensijų turto dalį. Tai tiesiogiai nustatyta ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
Būtina pažymėti, kad, nors testatorius sudarys testamentą, kuriuo paliks jam priklausančią pensijų turto dalį, jos paveldėjimas priklausys nuo to, ar testatorius buvo sudaręs pensijų išmokos sutartį. Detalią informaciją apie pensijų turto dalies paveldėjimą savo tinklalapyje yra paskelbusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Svarbu pažymėti, kad net ir tuo atveju, jei palikėjas testamentu visą savo turtą palieka kitiems asmenims, nepilnamečiai vaikai nepraranda teisės į paveldėjimą. Lietuvos teisė numato privalomąją palikimo dalį nepilnamečiams ar išlaikymo reikalingiems palikėjo vaikams, taip pat sutuoktiniui ir tėvams. Vadinasi, net jei jie testamente nepaminėti, vis tiek turi teisę paveldėti pusę tos dalies, kuri jiems priklausytų pagal įstatymą.
– Sakoma, kad parduodant būstą geriausia, patikimiausia yra atsiskaityti pas notarą. Kiek sudarant nekilnojamojo turto (NT) pirkimo–pardavimo sandorį notaras dalyvauja atsiskaitymo procese? Kaip užtikrinamas atsiskaitymas?
– Perkant NT ar sudarant kitą sandorį, kurio metu privaloma atsiskaityti, galima pasinaudoti notaro depozitine sąskaita. Tai ypač patogu, kai sudaromi didelės vertės sandoriai. Toks atsiskaitymo būdas leidžia iš anksto pervesti lėšas į notaro depozitinę sąskaitą ir išvengti galimų nesklandumų dėl bankų atliekamų papildomų pavedimų patikrinimų ar jų užlaikymo sandorio sudarymo metu.
Naudojantis depozitine sąskaita, lėšos būna pervedamos iš anksto, o notaras, organizuodamas sandorį, bendradarbiauja su finansų įstaigomis ir užtikrina, kad atsiskaitymas vyktų sklandžiai.
Notaro depozitinė sąskaita suteikia papildomą saugumo garantiją abiem sandorio šalims. Pirkėjas gali būti tikras, kad pinigai pardavėjui bus perduoti tik įvykdžius visas sutartyje numatytas sąlygas, o pardavėjas – kad sutarta suma yra rezervuota ir saugiai laikoma iki sandorio užbaigimo. Tokios lėšos nelaikomos vienos iš šalių dispozicijoje, todėl sumažinama rizika, susijusi su galimais ginčais, sąskaitų areštais ar kitais netikėtais trikdžiais.
Depozitinė sąskaita ypač aktuali tais atvejais, kai sandorio šalys viena kitos gerai nepažįsta, sandoris yra didelės vertės arba kai siekiama kuo didesnio atsiskaitymo saugumo ir aiškumo. Nors ši paslauga yra mokama ir kainuoja daugiau nei įprastas bankinis pavedimas, praktikoje ji dažnai pasirenkama dėl papildomo saugumo ir sklandesnio atsiskaitymo proceso.
Pagal 2023 m. birželio 28 d. priimtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas bei technines paslaugas dydžių (įkainių) ir atleidimo nuo šio atlyginimo mokėjimo atvejų sąrašo patvirtinimo“, notaro įkainis už piniginių sumų priėmimą į depozitinę sąskaitą yra 0,06 proc. nuo priimamos sumos. Tačiau šis įkainis negali būti mažesnis kaip 30 eurų ir didesnis kaip 5 tūkst. eurų.
Notarui priimant sumas į depozitinę sąskaitą nuo 5 tūkst. iki 50 tūkst. eurų taikomas minimalus įkainis – 30 eurų + PVM. Už 100 tūkst. eurų sumą įkainis būtų 60 eurų + PVM, o už 300 tūkst. eurų sumą – 180 eurų + PVM.
Svarbu pažymėti, kad šie įkainiai taikomi tik tuo atveju, jei neatliekami jokie papildomi veiksmai, už kuriuos būtų taikomi kiti įkainiai pagal minėtą LR Vyriausybės nutarimą.
Kada sukauptos lėšos paveldimos?
Jei žmogus miršta dar nepasirašęs pensijų išmokos sutarties, visos sukauptos lėšos – paties žmogaus įmokos, valstybės įmokos ir investicinė grąža – paveldimos kaip ir bet koks turtas pagal Civiliniame kodekse numatytą tvarką ar testamentą. Tai galioja nepriklausomai nuo to, ar žmogus jau buvo sulaukęs pensinio amžiaus.
Pavyzdžiui: žmogus per gyvenimą sukaupė 12 tūkst. eurų ir mirė dar nepasirašęs jokios išmokos sutarties. Tokiu atveju visa suma – su valstybės įnašais ir grąža – atiteks jo paveldėtojams.
Kai pasirašoma išmokos sutartis
Situacija keičiasi, kai žmogus pasirašo pensijų išmokos sutartį. Tokiu atveju paveldėjimas priklauso nuo sukauptos sumos dydžio ir pasirinkto išmokos būdo.
Jei sukaupta mažiau nei anuiteto riba (2026 m. ši riba – 16 785 eurai), žmogus gali pasirinkti vienkartinę išmoką arba periodinę išmoką. Pasirinkus vienkartinę išmoką, visa suma išmokama iš karto. Šie pinigai tampa asmeninėmis lėšomis ir gali būti paveldimi kaip ir kitas turtas. Pasirinkus periodinę išmoką, iki 85 metų pinigai jam mokami dalimis, o jeigu žmogus miršta anksčiau, paveldėtojai gauna likusią neišmokėtą sumą. Šias išmokas moka pensijų kaupimo bendrovės.
Pavyzdžiui: vienkartinė išmoka – žmogus sukaupė 8 tūkst. eurų ir pasiėmė visą sumą iš karto. Šie pinigai tapo jo asmeninėmis lėšomis – jei jų liko, jos paveldimos kaip įprastas turtas. Periodinė išmoka – žmogus sukaupė 10 tūkst. eurų ir pasirinko periodines išmokas iki 85 metų. Jis mirė, sulaukęs 75 metų. Neišmokėta likusi suma bus išmokėta jo paveldėtojams.
Jei sukaupta daugiau nei anuiteto riba, žmogus įsigyja pensijų anuitetą – vadinasi, sukauptos lėšos paverčiamos į nuolatines išmokas iki gyvenimo pabaigos. Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju paveldėjimas priklauso nuo pensiją kaupusio žmogaus pasirinkto anuiteto tipo – standartinio anuiteto, paveldimo anuiteto arba atidėto anuiteto.
Pasirinkus standartinį anuitetą paveldėjimo nėra, tačiau visą likusį gyvenimą pensijai kaupusiam asmeniui mokamos didesnės išmokos, lyginant su kitais pasirinkimais.
Pasirinkus paveldimą anuitetą, mokamos mažesnės išmokos nei pasirinkus standartinį anuitetą visą žmogaus gyvenimą, tačiau, jam mirus iki 85 metų amžiaus (dėmesio – iki 2026 m. buvo 80 metų), paveldėtojams išmokama likusi iki šio amžiaus suma.
Pasirinkus atidėtą anuitetą, pensiją kaupusiam žmogui iki 85 metų mokamos periodinės išmokos (jos paveldimos kaip ir paveldimo anuiteto atveju), o nuo 85 metų pradedamas mokėti anuitetas, kuris jau nebepaveldimas.
Pavyzdžiui: standartinis anuitetas – žmogus pasirinko standartinį anuitetą. Jis gauna didesnes išmokas visą gyvenimą, tačiau po mirties paveldėjimo nėra.
Paveldimas anuitetas: žmogus sukaupė 25 tūkst. eurų ir pasirinko paveldimą anuitetą. Jis mirė sulaukęs 80 metų. Paveldėtojams bus išmokėta suma, kuri būtų buvusi išmokėta iki 85 metų.
Atidėtas anuitetas: žmogus sukaupė 30 tūkst. eurų ir pasirinko atidėtą anuitetą. Dalis šios sumos skiriama būsimam anuitetui, kuris bus pradėtas mokėti nuo 85 metų, o kita dalis mokama kaip kintamojo dydžio periodinės išmokos iki 85 metų. Jei šis žmogus miršta, pavyzdžiui, sulaukęs 78 metų, jo paveldėtojai gauna likusią neišmokėtą periodinių išmokų dalį (tą dalį, kuri dar buvo pensijų fonde). Jei žmogus sulaukia 85 metų, jam pradedamas mokėti anuitetas iš „Sodros“, kuris mokamas visą likusį gyvenimą, tačiau nebepaveldimas.
Parengta pagal SADM inf.
Naujausi komentarai