Benzinas šalia Lietuvos kur kas pigesnis, nors mokesčiai panašūs, o pagrindinis degalų tiekėjas latviams ir estams – "Orlen Lietuva". Naftininkai nesugeba paaiškinti kainų skirtumo.

Akcizas – prastas pasiteisinimas

"Lukoil" degalinių tinkle Lietuvoje populiariausias A95 markės benzinas trečiadienį kainavo 4,03 lito už litrą. Kaimynėje Latvijoje, tame pačiame degalinių tinkle, litras populiariausio benzino kainavo 0,762 lato (3,71 lito). Akcizas Latvijoje mažesnis, tačiau toli gražu ne tiek, kad sudarytų net 32 centų kainų skirtumą.

Latvija tūkstančiui litrų benzino taiko 379,78 euro (1311,3 lito) akcizą. Lietuvoje akcizas siekia 1500 litų. Aritmetika paprasta: Latvijoje kiekvieno litro benzino kainoje akcizo dalis sudaro 1,31 lito, Lietuvoje – 1,5 lito. Taigi akcizų skirtumas – 19 centų, toli gražu ne 32. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifai Lietuvoje ir Latvijoje vienodi ir siekia 21 proc.

"Orlen Lietuvos" atstovas spaudai Jacekas Janas Komaras dienraščiui teigė, esą tokie skaičiai nevisiškai teisingi: "Latvijoje akcizo mokestis yra mažinamas nuolaidomis dėl biologinių priedų. Tikrasis akcizo mokestis 25 centais mažesnis nei Lietuvoje".

Estijoje, kaip ir Latvijoje, benzinas gerokai pigesnis. Taline litras A95 markės benzino kainuoja 17,65 kronos (3,89 lito). Estiškų ir lietuviškų kainų skirtumas – 14–15 lietuviškų centų.

J.J.Komaro teigimu, vien dėl PVM skirtumo Estijoje benzinas pigesnis 5 centais už litrą, o akcizo skirtumas prideda dar 2 centus. Esą dėl to sumažėja ir apmokestinamoji bazė. Tačiau likusių 7 centų, skiriančių Vilniaus vairuotojus nuo Talino, pašnekovas nesugebėjo paaiškinti.

Latviams – pigesnis benzinas

J.J.Komaras tikino, kad "Orlen Lietuva" nei latviams, nei estams jokių nuolaidų netaiko, ir jie benziną perka tokiomis pat sąlygomis kaip ir Lietuvos degalinių tinklai. "Orlen Lietuvos" kainodara yra tokia pati visose šalyse, tiesiog skiriasi mokesčiai, produktai", – teigė pašnekovas.

Tačiau degalinių verslo atstovai pateikia kiek kitokią versiją. "Taip yra. Kiek pigiau – negaliu atsakyti. Bet tikrai žinau, kad latviams sudaromos galimybės pigiau įsigyti benzino. Paradoksas toks – latviai benziną iš Mažeikių tikrai perka pigiau", – dienraščiui teigė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.

Politinio spaudimo priemonė?

Mažeikių gamyklą valdantis Lenkijos koncernas "PKN Orlen" nepatenkintas savo pirkiniu ir siekia dalyvauti valdant bendrovę "Klaipėdos nafta". Kalbama, kad benzino kainų šuoliai gali būti savotiška politinio spaudimo Vyriausybei priemonė.

Tačiau "Orlen Lietuva" tai neigia. "Kainos nustatomos pagal "Platts" rodiklius, kurie tikrai nesusiję su "Klaipėdos naftos" valdymu ar mūsų veiklos rezultatais. Taigi degalų kainos nustatomos pagal rinkos dėsnius. Jeigu degalų kainos būtų nesąžiningos, ar "Lukoil" nepasinaudotų proga? Jeigu kas nors mus kaltina nesąžiningumu, tai kodėl nekaltina kitų didmenininkų?" – sakė J.J.Komaras.

Vis dėlto jis užsiminė, esą Klaipėdos bendrovės įsigijimas galėtų paveikti degalų kainas. "Gamykla Mažeikiuose reikalauja milžiniškų investicijų. Kol kas investiciniai planai yra užšaldyti, – aiškino "Orlen Lietuvos" atstovas.

Energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis dienraščiui teigė galįs rasti tik vieną paaiškinimą. "Tik susitarimas, kitaip tokių skirtumų paaiškinti negalima. Mes neturime normalios degalų rinkos, nėra ir konkurencijos", – sakė K.Jauniškis.

Kartelį įtaria ir konkurencijos prievaizdai. Konkurencijos tarybos specialistai jau patikrino degalinių "Lukoil" ir "Statoil" tinklus, neatmetama, kad įtariamųjų būrys gali plėstis.