„Lietuva veikia izoliuotai „Nord Pool“ sistemoje, mes iš principo su Skandinavija neturime jokių jungčių, todėl ir kainos pas mus priklauso nuo vietos sąlygų: kas prekiauja, kokius pasiūlymus, generaciją turi ir panašiai. O Skandinavija visa sujungta tinklais, ji veikia vieningoje prekybos sistemoje, taigi kainos pas juos nusistovi vienodo lygio“, - pasakoja „Litgrid“ strategijos ir rinkos vystymo skyriaus vadovas Robertas Staniulis.

Pavyzdžiui, antradienį elektros biržoje švedai, norvegai ir danai elektrą galėjo pirkti po 35,18 eurų (121,47 lito) už megavatvalandę arba po 12,15 cento už kilovatvalandę, kai Lietuvoje elektros megavatvalandės kaina siekė 44,49 eurų (153,62 lito) arba po 15,36 cento už kilovatvalandę.

Tačiau elektros kaina biržoje nėra galutinė kaina vartotojui, papildomai prie jos prisideda perdavimo, skirstymo ir kitų paslaugų sąnaudos, taip pat pridėtinės vertės mokestis (PVM). Šiuo metu Lietuvoje vartotojai, naudojantys vienos laiko zonos elektros skaitiklius, už kilovatvalandę moka po 46 centus su PVM.

„Skandinavai turi labai daug hidroelektrinių, jeigu yra drėgna, upėse daug vandens, tai hidroelektrinių gaminama elektra yra labai pigi ir tuo galima paaiškinti Skandinavijoje visą vasarą, rudenį besilaikiusias 20-30 eurų už megavatvalandę kainas", - sako R. Staniulis.

Šiemet prie elektros biržos „Nord Pool Spot“ prisijungusios Lietuvos rinkos kainos yra didžiausios elektros biržoje, tačiau R. Staniulis sako, jog jos yra stabilios, priešingai nei Skandinavijoje.

Anot jo, kai Lietuvą ir Švediją sujungs elektros kabelis, didžiąją laiko dalį Lietuvos rinkos elektros kaina bus labai artima kainai Švedijoje ir atitinkamai, jei Švedijoje kainos kiltų, tikėtina, jog tai vyktų ir Lietuvoje.