- Jūratė Valančiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos oro erdvėje 2017 metais daugiausia skraidė penkios oro bendrovės - Suomijos „Finnair“, Latvijos „Air Baltic“, Rusijos „Aeroflot“, Vokietijos „Lufthansa“ bei Rusijos avialinijos „Rosija“.
Palyginti su 2016 metais, penketuke pasikeitė tik viena bendrovė - rusų „Rosija“ pernai aplenkė Airijos pigių skrydžių bendrovę „Ryanair“, kuri liko šeštoje vietoje, praneša orlaiviams oro navigacijos paslaugas teikianti valstybės įmonė „Oro navigacija“.
Suomių skrydžių bendrovė „Finnair“ per 2017 metus Lietuvos oro erdvėje atliko 23,4 tūkst. skrydžių - daugiausia iš visų aviakompanijų. Šis skaičius apima visus virš Lietuvos teritorijos bendrovės lėktuvų atliktus tranzitinius skrydžius ir šių avialinijų orlaivių kilimą ir tūpimą Lietuvos oro uostuose. Palyginus su 2016 metais, bendrovės įvykdytų skrydžių skaičius sumažėjo 2,3 proc.
Antroje vietoje pagal skrydžių skaičių yra Latvijos avialinijos „Air Baltic“, kurios lėktuvai per minėtą laikotarpį Lietuvos oro erdvėje atliko 21,7 tūkst. skrydžių - 15,9 proc. daugiau nei 2016 m. tuo pat metu.
Trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Rusijos oro bendrovė „Aeroflot“ - 18,5 tūkst. skrydžių (3,6 proc. daugiau nei 2016 m.) ir Vokietijos „Lufthansa“ - 17,5 tūkst. skrydžių (4,2 proc. augimas).
Daugiausia Lietuvos oro erdvėje skraidžiusių bendrovių penketuką užbaigia Rusijos avialinijos „Rosija“, kurios pagal įvykdytų skrydžių - 11,7 tūkst. - skaičių pernai augo labiausiai - atliko 40,7 proc. daugiau skrydžių nei 2016 metais.
Iš Vilniaus oro uosto 2017 metais daugiausia kilo arba jame leidosi Vengrijos pigių avialinijų „Wizzair“ lėktuvai - skrydžių vadovai aptarnavo 5,8 tūkst. šios bendrovės orlaivių. Palyginti su užpernai, ši oro bendrovė iš arba į Lietuvos sostinę atliko 15,1 proc. skrydžių mažiau (2016 m. skrydžių skaičius siekė 6,9 tūkst.).
Antroje vietoje pagal Vilniuje kilusių arba besileidusių orlaivių skaičių yra latvių avialinijos „Air Baltic“ - 5,5 tūkst. skrydžių arba 0,7 proc. mažiau nei 2016 m. Trečioje - Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“, kurios lėktuvų atliktų skrydžių skaičius 3,4 proc. mažesnis nei 2016 m. (5,1 tūkst. skrydžių). Lenkijos oro linijos LOT pernai žymiai padidino skrydžių skaičių į ir iš Lietuvos sostinės - palyginti su 2016 metai, atliktų skrydžių skaičius išaugo 69,6 proc. ir siekė 3,8 tūkst. Skandinavijos oro bendrovė SAS pernai atliko 2,9 tūkst. skrydžių ir, palyginti su užpernai, skraidino 11,1 proc. mažiau.
Kaune daugiausia kilo arba leidosi airių bendrovės lėktuvai - skrydžių vadovai pernai aptarnavo 3,8 tūkst. „Ryanair“ orlaivių. Ši pigių skrydžių bendrovė, palyginti su 2016 m., į arba iš Kauno atliko 2,3 proc. mažiau skrydžių nei 2016 metias.
Antra vieta pagal atliktų skrydžių skaičių Kaune atiteko Vengrijos pigių avialinijų bendrovei „Wizzair“, kuri pernai atliko 2 tūkst. skrydžių ir palyginti su užpernai (554 skrydžiai), pasiekė net 258 proc. augimą.
Trečią vietą užėmė Lenkijos oro bendrovė SprintAir, kurios lėktuvai Kaune įvykdė 1 tūkst. skrydžių, ir, palyginti su 2016 metais (533 skrydžiai), skrydžių skaičių padidino 89,3 proc. Latvijos avialinijos „Air Baltic“ pernai Kaune pasiekė įspūdingą augimą - atlikusi vos 12 skrydžių 2016-aisias, pernai ši bendrovė Lietuvos laikinojoje sostinėje skrydžių skaičių padidino iki 618. Lenkų bendrovės SprintAir Cargo lėktuvai pernai iš Kauno kilo arba leidosi 505 kartus - atlikta 3 skrydžiais mažiau nei 2016 metais.
Palangos oro uoste pernai daugiausia skrydžių atliko Skandinavijos oro bendrovė SAS - 1,3 tūkst. arba 0,6 proc. mažiau nei 2016 metais. Latvijos avialinijos „Air Baltic“ skrydžių skaičių Palangoje pernai padidino 18,7 proc. ir užėmė antrąją vietą - čia aptarnauti 948 kilę arba besileidę šios bendrovės orlaiviai. Vengrijos pigių avialinijų bendrovė „Wizzair“ pernai atliko 352 skrydžius ir, palyginti su 2016 metais, pasiekė 45,5 proc. skrydžių skaičiaus augimą. Airijos oro linijų bendrovės „Ryanair“ pernai žymiai dažniau kilo arba leidosi Palangoje - per metus skrydžių vadovai aptarnavo 338 šios bendrovės lėktuvus arba 108,7 proc. daugiau nei užpernai. Skandinavijos oro linijų bendrovė „Norwegian Air Shuttle“ pagal atliktų skrydžių skaičių Palangoje pernai užėmė penktąją vietą - jos lėktuvai čia atliko 266 skrydžius, arba 2 skrydžiais mažiau nei 2016 metais.
2017 metais Lietuvos oro erdvė tapo dar patrauklesnė oro bendrovėms ir VĮ „Oro navigacija” suteikė oro navigacijos paslaugas 243 tūkst. orlaivių (5,23 proc. augimas, lyginant su 2016 metais).
Kiekvieną dieną Europos danguje yra atliekama daugiau kaip 30 tūkst. skrydžių. Siekiant, kad skrydžiai vyktų saugiai, efektyviai ir laiku, nuo orlaivio pajudėjimo iš stovėjimo aikštelės iki jo nutūpimo paskirties aerodrome, jam yra teikiamos oro navigacijos paslaugos. Lietuvos oro erdvėje ir Lietuvos oro uostuose tai atlieka valstybės įmonė „Oro navigacija”.
Lietuvos oro erdvę į savo maršrutus įtraukia daugiau kaip 900 oro bendrovių. Tik daliai jų kelionės tikslas yra Lietuvos oro uostai. Didžioji dalis visų Lietuvos oro erdvėje vykdomų skrydžių (beveik 76 proc.) yra atliekami kertant Lietuvos teritoriją tranzitu, t. y. tik dalis oro bendrovių maršruto driekiasi mūsų šalies oro erdvėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vaizdas Birštone stebina: seniai to nebuvo3
„Birštonas banguoja“ – su tokiu šūkiu kurortas pasitinka naują sezoną, tačiau mieste vaizdas toks lyg čia jau būtų viduvasaris. Turistai plaukia ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, o pramogas užsisakyt...
-
Ekonomistai įvertino ECB sprendimą mažinti bazines palūkanų normas: staigmena buvo kitur
Europos Centriniam Bankui (ECB) šią savaitę sumažinus bazines palūkanų normas, ekonomistai teigia, kad tai padrąsinantis signalas rinkai, kurio buvo tikėtasi jau kurį laiką. Taip pat, anot jų, šiais metais galima tikėtis dar bent vieno...
-
Norintiems daugiau užsidirbti – išeitis2
Net 80 procentų lietuvių išlaiko savo suaugusius vaikus, tad vieno darbo būna ir nebeužtenka. Tarp lietuvių vis labiau populiarėja laikinieji darbai. Žmonės, norintys prisidurti prie algos, ieško papildomo darbo per pažįstamus, socialin...
-
Dalis Seimo narių ragina diskutuoti dėl nealkoholinių gėrimų rinkos ribojimų5
Seimui nesutikus griežtinti nealkoholinių gėrimų prekybos ir reklamos, kai kurie parlamentarai sako, jog būtina diskutuoti dėl jų poveikio nepilnamečiams ir galbūt ateityje uždrausti jiems pardavinėti tokius gėrimus. ...
-
Pavežėjus norima įpareigoti fiksuoti vaizdą arba garsą automobilio salone3
Pavežėjus norima įpareigoti fiksuoti vaizdą arba garsą automobilio salone. ...
-
„Novaturas“ dividendų šiemet nemokės2
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, šiemet už praėjusius metus dividendų nemokės. ...
-
Ekspertas: maisto kainos gali keistis net dėl pirkėjų kiekio ar prekės likučio7
Skaitmeninės maisto prekių kainų etiketės gali prisitaikyti prie bet kokios situacijos ir keistis priklausomai nuo pirkėjų kiekio ar prekės likučio. Prekybos tinklams – neribotos rinkodaros galimybės. Taip pat – manipuliacijos. Pavyzdžiui...
-
Seimo komitetas siūlo penkis kartus didinti baudas už žvejybos pažeidimus13
Nuo liepos siūloma griežčiau bausti už žvejybos taisyklių pažeidimus – kai kurias baudas ketinama didinti penkis kartus, tačiau dukart mažiau negu siūlė iniciatoriai – valdančiųjų Seimo narių grupė. ...
-
TVF įvertino Lietuvos ekonomikos situaciją: atsigavimas šiemet spartesnis nei numatyta
Penktadienį Lietuvoje darbą baigusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija praneša, kad šalis išlaikė pastarųjų metų šokus ir turėtų atsigauti greičiau, nei prognozuota. TVF Lietuvai šiemet prognozuoja 2,4 proc. be...
-
D. Kreivys apie atsijungimą nuo BRELL: tegul Rusija eina ten, kur nuėjo laivas karo pradžioje37
Lietuva vos po poros mėnesių praneš, kad nebepratęsia sutarties ir kitąmet kartu su Latvija ir Estija atsijungia nuo BRELL žiedo. Būtent šis žingsnis dabar tapo didžiausiu Rusijos propagandos taikiniu. Analitikai perspėja, kad propagandi...