Riboti pralaidumai
Gegužę elektros kainas augino planiniai tarpvalstybinių elektros jungčių remonto darbai. Prie kainų kilimo taip pat prisidėjo sausi orai ir dėl to sumažėjusi hidroelektrinių elektros gamyba, mažesnė vėjo elektrinių generacija ir išlikęs aukštas elektros energijos vartojimo lygis, pranešime susidariusią situaciją aiškina „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.
„Elektros kaina Lietuvoje priklauso ne tik nuo vietinės gamybos ir vartojimo, bet ir nuo platesnės situacijos regione, jungčių pralaidumo. Šiaurės šalyse mažėjant hidroelektrinių ir vėjo elektrinių gamybos pajėgumams, o paklausai išliekant didelei, didmeninės kainos kyla ir Baltijos šalyse. Būtent tokia situacija buvo gegužę“, – komentuoja jis.
Šių metų gegužės vidutinė kaina buvo aukštesnė nei 2024 m. gegužę, kai ji siekė 75,85 Eur/MWh, ir 2023 m. gegužę, kai sudarė 78,02 Eur/MWh. Tai rodo, kad vasaros pradžią elektros rinka pasitinka jau esant gana aukštam kainų lygiui.
Dažna situacija
Pastarųjų metų elektros kainų palyginimas rodo, kad birželį elektros kaina neretai būna aukštesnė nei gegužę. 2024 m. gegužę vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 75,85 Eur/MWh, o birželį pakilo iki 91,64 Eur/MWh. Panaši tendencija fiksuota ir 2023 m. – gegužę kaina sudarė 78,02 Eur/MWh, o birželį augo iki 98,69 Eur/MWh.
2025 m. buvo išimtis: gegužę vidutinė elektros kaina siekė 67,64 Eur/MWh, o birželį sumažėjo iki 43,01 Eur/MWh. Vis dėlto, pasak M. Kavaliausko, šiemet daugiau veiksnių rodo ne kainų kritimo, o jų augimo arba aukštesnio lygio išsilaikymo kryptį.
„Birželis elektros rinkoje dažnai būna jautrus orų ir gamybos svyravimams. Jei mėnuo šiltas ir sausas, gali augti elektros vartojimas vėsinimui, o mažiau kritulių Šiaurės regione gali riboti hidroelektrinių elektros gamybą. Todėl šiemet labiau tikėtinas ne ryškus kainų kritimas, o aukštesnio kainų lygio išsilaikymas ar net augimas“, – teigia M. Kavaliauskas.
Gali didinti vartojimą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ilgalaikėje prognozėje nurodoma, kad birželio pirmoje pusėje oro temperatūra Lietuvoje gali būti iki 0,5 °C aukštesnė nei įprastai, o kritulių – iki 15 proc. mažiau nei įprastai.
„Šiltesni orai gali paskatinti gyventojus ir verslus aktyviau naudoti kondicionierius, todėl elektros vartojimas tokiomis dienomis gerokai išauga. Saulėtos dienos didina saulės elektrinių elektros gamybą ir tam tikromis valandomis gali mažinti kainas, tačiau jei tuo pat metu išlieka maža vėjo elektrinių elektros gamyba ar riboti hidroelektrinių pajėgumai regione, bendras poveikis kainoms gali būti priešingas“, – aiškina M. Kavaliauskas
Žaliavos ir geopolitika
Elektros kainoms birželį įtakos gali turėti ir dujų bei naftos kainų lygis. Kai šios žaliavos išlieka brangios, didėja ir elektros gamybos sąnaudos jas naudojančiose elektrinėse. Tai ypač svarbu tais laikotarpiais, kai rinkoje nepakanka pigesnės elektros iš saulės, vėjo elektrinių ar hidroelektrinių.
„Elektrum Lietuva“ pranešime išskiriama, kad papildomą neapibrėžtumą kelia ir situacija Artimuosiuose Rytuose. Energetikos rinkos jautriai reaguoja į galimus tiekimo sutrikimus, žaliavų kainų svyravimus ir geopolitines rizikas, todėl jų poveikis gali persiduoti ir Europos elektros rinkoms.
„Šiuo metu prielaidų kainoms kristi yra mažiau nei augti. Birželį vartotojams, kurių planai susieti su birža, verta atidžiau stebėti kainų svyravimus ir planuoti elektros vartojimą palankesnėmis valandomis. Tuo metu fiksuotą kainą pasirinkusiems vartotojams didmeninės rinkos pokyčiai tiesioginės įtakos sąskaitoms neturi“, – pažymi M. Kavaliauskas.
Naujausi komentarai