Kaip BNS sakė komiteto vadovas Mindaugas Lingė, bus aiškinamasi, kodėl kintamos būsto paskolų palūkanos yra populiaresnės negu fiksuotos, kurios labiau apsaugotų vartotojus paskutiniu metu dažnai kylant tarpbankinių palūkanų normai „Euribor“.

„Norime pasižiūrėti, kodėl mūsų palūkanų rinka labiau paremta kintamomis, kai tuo metu eurozonoje dominuoja fiksuotos palūkanos, kurios labiau tokiomis situacijomis yra apsaugančios. Aiškinsimės, ar būtų sąlygos plėsti tokios paslaugos prieinamumą“, – BNS teigė M. Lingė. 

Jis, be kita ko, pabrėžė, kad komitetas norėtų, jog procesai siekiant didesnės fiksuotų palūkanų paklausos ir pasiūlos vyktų greičiau. 

„Absoliuti dauguma yra kintamos palūkanos, kas dabartiniu metu, kai „Euribor“ kilimas dar nėra paskutinėje stadijoje, dar bus keliamos palūkanos, tai gyventojai susiduria su sunkumais, kad gali būti, kad nežinomumo ir neapibrėžtumo gali daugėti ir paskui vykdyti įsipareigojimus gali būti sudėtinga“, – pridūrė komiteto pirmininkas.  

M. Lingė atmeta bankų argumentus, kad nėra galimybės ilgesniam negu penkerių metų laikui fiksuoti paskolų palūkanas, nes nėra paklausos.

„Kai nėra pasiūlos, tada taip ir su paklausa gaunasi“, – tvirtino jis ir pabrėžė, kad komitetas kviečiasi  Lietuvos bankų asociacijos atstovus, kurie paaiškintų, kodėl šiu metu nėra plačiau siūloma fiksuoti (paskolų palūkanas – BNS) daugiau negu penkeriems metams.

M. Lingė įsitikinęs, kad jeigu palūkanų reguliavimo galimi pokyčiai būtų patrauklūs ir bankams, ir gyventojams, jie gali būti abiems pusėms priimtini. 

„Nežinau, kaip komitetas pasižiūrės, bet, manau, tikrai siūlysime, kad galimas reguliavimas, kuris leistų, atvertų galimybę bent jau. Kad pati forma būtų patrauklesnė, nes nėra taip, kad iš principo bankai nenorėtų (fiksuotų palūkanų – BNS), tai jeigu tiesiog būtų ta pati forma patraukli tiek gyventojams, tiek paslaugos teikėjams... Kai yra pasiūla, atsiranda ir paklausa“, – BNS teigė M. Lingė.

„Dabar esame kitomis aplinkybėmis ir ta politinės pusės elgsena jau galėtų būti formuojama kitokia“, – pridūrė jis.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus antradienį Seimo „darbiečių“ frakcijoje pareiškė, kad pavasarį Seimą turėtų pasiekti pataisos, kaip plėsti paskolų su ilgam laikui fiksuotomis palūkanomis pasiūlą.

Europos centrinis bankas pernai ir šiemet jau kelis kartus didino bazines palūkanų normas, o tai turėjo įtakos ir tarpbankinių palūkanų normai „Euribor“, nuo kurios priklauso būsto ir kitų paskolų įmokos. Šiuo metu trijų mėnesių „Euribor“ siekia 2,55 proc., šešių mėnesių – 3,01 proc., o dvylikos mėnesių – 3,37 proc.