Seimo Ekonomikos komitetas siūlo leisti šilumos teikėjams prižiūrėti šilumos punktus tik tuose miestuose, kur gyvena iki 150 tūkst. gyventojų - trigubai daugiau negu dabar.

Komitetas taip pat siūlo leisti šilumos punktų priežiūra užsiimti įmonėms, šilumininkui teikiančioms prekes ar paslaugas, taip pat apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių gamintojoms.

Parlamentarai tokį sprendimą priėmė trečiadienį, apsvarstę Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti griežtas sąlygas šilumos punktų prižiūrėtojams tik didmiesčiuose.

Dėl komiteto išvados ir pataisų Seimas balsuos ketvirtadienį. Komitetas taip pat siūlo šilumos punktus leisti prižiūrėti šilumos įmonėms, aptarnaujančioms mažiau kaip 5 tūkst. vartotojų arba per metus realizuojančioms iki 50 tūkst. megavatvalandžių šilumos. Iki šiol jos to daryti negali.

Dabar daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai yra neatskiriama namo dalis ir namo savininkų nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims - šilumininkams. Jiems įstatymas šiuo metu leidžia prižiūrėti sistemą tik tuose miestuose, kur gyvena iki 50 tūkst. gyventojų.

Taip pat šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju dabar negali būti ne tik šilumos tiekėjai ir asmenys, susiję su šilumo tiekėju darbo santykiais, bet ir įmonės, teikiančio prekes ar paslaugas šilumos tiekėjams.

Ekonomikos komitetas siūlo pastarosios nuostatos atsisakyti ir leisti šilumos punktų priežiūra užsiimti įmonėms, šilumininkui teikiančioms prekes ar paslaugas, taip pat apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių gamintojoms.

Dabar Seimas yra uždraudęs šilumos punktus prižiūrėti įmonėms, gaminančioms šilumai pagaminti naudojamo kuro, o šilumos tiekimo veiklai naudojamus apkaitos prietaisus.

Šilumos punktų priežiūra negali užsiimti įmonės, kurios verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro prekyba.Šilumos punktų priežiūrą Seimas sugriežtino praėjusiais metais prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymu.