Energetikos įmonės vis dar dosnios savo buvusiems vadovams. Šalies valdžios atstovai net nebesipiktina, kad jos toliau taškosi šimtatūkstantinėmis kompensacijomis.

Vienas atsisakė, kitas ne

Nuo pernai liepos "Lietuvos energijai" vadovavęs Darius Masionis praėjusią savaitę iš šio posto pasitraukė ir gavo 100 tūkst. litų išeitinę kompensaciją. Tokiomis atleidimo sąlygomis nesuskubo piktintis nei energetikos ministras Arvydas Sekmokas, nei premjeras Andrius Kubilius. Keista, nes kai kovo pabaigoje atsistatydino "Leo LT" valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika, kilo kone valstybinis skandalas, kad jam pagal sutartį priklauso 240 tūkst. litų išeitinė kompensacija.

Tuomet G.Mažeika šios išmokos atsisakė, o energetikos bendrovei "Leo LT" ir jos valdomoms "Lietuvos energijai", Rytų skirstomiesiems tinklams ir VST nurodyta perrašyti su vadovais ir valdybos nariais pasirašytas sutartis ir sumažinti ne tik algas, bet ir kompensacijas. Šios nuo šiol turėtų būti išmokėtos kita tvarka: jei valdybų pirmininkai ir nariai išdirbtų bendrovėje iki pusės metų, būtų mokama vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija, išdirbus iki vienų metų – dviejų mėnesių atlyginimo dydžio. Iki šiol šios kompensacijos buvo šešių mėnesių algos dydžio. Įpareigojimas valdybos nariams dvejus metus nedirbti energetikos sektoriuje sumažintas iki vienų metų.

Teisėta, bet ar etiška?

"Leo LT" sutartis pakeitė dar balandžio pradžioje. O šiuo klausimu "Lietuvos energijos" visuotinis akcininkų susirinkimas sušauktas tik birželio 23-iąją. Tame pačiame susirinkime nuspręsta atleisti tuometį bendrovės valdybos pirmininką ir generalinį direktorių D.Masionį. Taigi jo sutarties pakeisti nepavyko, ir buvęs vadovas "Lietuvos energijos" duris užvėrė kišenėje turėdamas 100 tūkst. litų.

Energetikos ministerija tegalėjo apgailestauti, kad "Lietuvos energijos" akcininkai priėmė sprendimus pakeisti darbo sutartis su valdybų nariais ir valdybos pirmininkais, o sutarties su D.Masioniu nespėta perrašyti.

"Todėl mes tegalime konstatuoti, kad tai buvo teisėta, ir klausti, ar teisinga ir etiška", – komentavo energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis ir priminė, kad ankstesnis "Leo LT" valdybos pirmininkas G.Mažeika "šią dviprasmybę išsprendė garbingai".

Tik sutapimas

Dabartinis "Leo LT" valdybos pirmininkas Rimantas Vaitkus taip pat tegalėjo pasakyti, kad sutartims pakeisti reikėjo šaukti akcininkų susirinkimą.

"Taip sutapo, kad per šį susirinkimą buvo atstatydintas D.Masionis. Jam galiojo senosios sutarties sąlygos", – buvusio "Lietuvos energijos" vadovo atleidimo aplinkybes R.Vaitkus vadino tiesiog sutapimu.

Net jeigu D.Masionio atleidimo klausimas būtų buvęs svarstytas vėliau, R.Vaitkus pabrėžė, kad buvęs generalinis direktorius turėjo teisę nesutikti su naujomis sutarčių sąlygomis.

"Kiekvienas valdybos narys turėjo sutikti su naujomis sąlygomis. Manau, kad jis (D.Masionis – red. past.) būtų jų nepriėmęs", – svarstė R.Vaitkus.

Jo nuomone, geriausiai D.Masionio atleidimo sąlygas galėtų pakomentuoti naujasis "Lietuvos energijos" vadovas Aloyzas Koryzna. Tačiau "Lietuvos energijos" atstovai nuo platesnių komentarų susilaikė, nes pats D.Masionis nesutiko, kad informacija apie jo atleidimą būtų viešinama. "Lietuvos energijos" atstovė spaudai Renata Gaudinskaitė paaiškino, kad sušaukti akcininkų susirinkimus nėra taip paprasta, tenka laikytis tam tikrų procedūrų, todėl ir nuspręsta šiuos du ir kitus klausimus svarstyti viename susirinkime.

Vakar D.Masionis pasitraukė ir iš bendros Lietuvos ir Lenkijos įmonės "LitPol Link", kuri įgyvendina Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties projektą, stebėtojų tarybos. Kartu atsistatydino ir buvęs "Leo LT" strateginių projektų tarptautinių ryšių direktorius Darius Degutis.

"LitPol Link" vadovas Jaroslavas Neverovičius dienraščiui patvirtino, kad jokia kompensacija nei D.Masioniui, nei D.Degučiui nepriklausė.