Seime svarstomus Kelių transporto kodekso pakeitimus įvertinusi taryba mano, kad jie potencialiai galėtų sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas.

Taryba atkreipia dėmesį, kad rinkoje jau veikiantiems vežėjams, kurie iki 2023-iųjų kreipsis į Lietuvos transporto saugos administraciją naujo leidimo, nebūtų taikomos tokios pat konkurencingos sąlygos, kaip jų konkurentams, siekiantiems patekti į rinką.

„Pavyzdžiui, rinkos senbuviams nebūtų taikomi reikalavimai sudaryti infrastruktūros naudojimo sutartis su autobusų stotimis ir pateikti banko ar draudimo bendrovės išduotą keleivių vežimo užtikrinimo garantiją“, – antradienį pranešė taryba.

Jos ekspertų vertinimu, esami vežėjai jau turi sutartis su autobusų stotimis, yra suderinę su jomis maršrutų tvarkaraščius ir galėtų veikti galiojančiomis sąlygomis. Tuo metu naujas vežėjas, siekiantis vežti keleivius tuo pačiu maršrutu, turėtų pasirašyti sutartis su stotimis ir suderinti tvarkaraštį ne tik pagal traukinių maršrutų laikus, bet ir pagal jau veikiančio vežėjo maršrutų laiką.

„Jeigu priėmus įstatymo projektą esamų vežėjų leidimai pereinamuoju laikotarpiu liktų galioti ankstesnėmis sąlygomis, tai reikštų, kad rinkoje jau veikiančioms įmonėms būtų įtvirtinama ankstesnių teisių išsaugojimo išlyga. Tokia išlyga (...) gali sudaryti sąlygas jau rinkoje veikiančių ir naujai į ją siekiančių patekti subjektų išlaidų disbalansui, kuris gali riboti konkurenciją ir užkirsti kelią patekimui į rinką“, – rašoma tarybos išvadoje.

Taryba siūlo projekto rengėjams atlikti privalomą pakeitimų poveikio konkurencijai vertinimą, o pasitvirtinus tikėtinam neigiamam poveikiui visoms konkuruojančioms bendrovėms siūloma vienodai taikyti naują leidimų suteikimo tvarką.

Kodekso pataisas Seimas pradėjo svarstyti lapkritį. Susisiekimo ministerijos nuomone, ji siūlo konkurencingą procedūrą vežėjams patekti į rinką.

Pakeitimai nustato, kad tolimųjų maršrutų autobusų tvarkaraščiai turės būti suderinti su traukinių maršrutais, bus galima vežti ne senesniais kaip keturiolikos metų autobusus, stotyse turės būti įrengtos laukimo salės ir patalpos darbuotojams bei ekipažams, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo peronai, autobusų stovėjimo tarp reisų aikštelės, bilietų kasos ar terminalai bei bagažo saugyklos, jos privalės turėti interneto svetaines ir jose skelbti visą informaciją.

Lapkritį Lietuvoje geležinkeliais keleiviai buvo vežami 27 maršrutais, o tolimojo susisiekimo autobusais – 260.