„Gynybos planavimas yra ypatingas tuo, kad tu negali nusipirkti ginkluotę ir galvoti, kad rūpintis ja nereikės. Kainuoja ir jos palaikymas, nes pilnas operacinis pajėgumas nėra tik ginkluotė, tai ir amunicija, kuri sensta ir kurią reikia keisti. Tai yra ir personalo rengimas ir palaikymas, infrastruktūra, treniravimosi erdvės“, – antradienį žurnalistams kalbėjo L. Kasčiūnas.

K. Starkevičius: turime 631 tūkst. hektarų neįveiklintos žemės

Seimo narys Kazys Starkevičiaus teigimu, Lietuvoje tebėra šimtai tūkstančių hektarų nenaudojamos valstybinės žemės, kurią būtų galima parduoti arba išnuomoti.

„Yra kita likusi žemė, 104 tūkst. hektarų, kuri yra visiškai neįregistruota, nesuforminta ir neišnuomota. Ir dar yra 631 tūkst. valstybinės niekieno žemės, apimančios nesuformuotus kelius, miškus, kuri yra neregistruota“, – aiškino jis.

Parlamentaras teigia, kad valstybė galėtų surinkti papildomų lėšų ne aukciono būdu parduodama iki 10 hektarų ploto įsiterpiančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir dalį miškų teritorijos.

Jo teigimu, bendrai iš šių šaltinių valstybė galėtų surinkti apie 2 mlrd. eurų.

„Vienas yra įregistruotas mano su kolega Seimo nariu, pateikimo stadiją praėjęs projektas, kad įsiterpusius sklypus, iki 10 hektarų ploto, būtų galima parduoti“, – nurodė K. Starkevičius.

(...) Valstybė galėtų surinkti papildomų lėšų ne aukciono būdu parduodama iki 10 hektarų ploto įsiterpiančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir dalį miškų teritorijos.

„Dar mes papildomai suskaičiavome, kad galima (parduoti – ELTA) tuos vadinamus kolūkinius miškus, kurių dalį Valstybinė miškų urėdija yra pasiėmusi, bet yra ir kita dalis, kurią galima būtų parduoti ir gauti pinigus už tuos miškus – virš pusės milijardo eurų“, – teigė jis.

V. Benkunskas: kalbame apie mažiausiai 1 mlrd. eurų

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia, kad sostinė turi didelius nepanaudojamos žemės rezervus, kuriuo pardavus, lėšos keliautų į gynybos fondą. Pasak jo, miestui tokios žemės pardavimas būtų naudingas, nes nebeliktų prievolės jos prižiūrėti.

„Vilniaus atveju, mes esame pasidarę du labai paprastus dalykus. Pasižiūrėjome, kad mes turime su dabartiniu reguliavimu ir žemės sklypus, kurie yra priskirtini valstybei, bet jei yra nenaudotini, taip vadinamieji įsiterpiamieji žemės sklypai, kurie pagal įstatymus apima iki 4 arų ploto teritoriją“, – aiškino sostinės meras.

„Pasiūlymas labai paprastas – peržiūrėti reguliavimą iš esmės padidinant galimybę tokius sklypus susijusių sklypų savininkams nusipirkti“, – siūlė jis.

V. Benkunsko teigimu, reikalingi tam tikri įstatymų pakeitimai, kad miestas galėtų suteikti sąlygas žemės savininkams įsigyti įsiterpiančios žemės sklypus. Politikas siūlo išplėsti miestų įgaliojimus žemės valdymo klausimais.

„Galbūt atiduoti miestams vykdyti aukcionus. Esu kalbėjęs su kolegomis iš kitų savivaldybių, mes kaip patikėtiniai po žemės reformos, kuri startavo praeitais metais, siūlome žengti kitą žingsnį ir žemės valdymo klausimą atiduoti miestams“, – teigė jis.

Vilniaus meras skaičiuoja, kad iš nenaudojamų žemės sklypų pardavimo valstybė vien Vilniaus mieste galėtų uždirbti apie 1 mlrd. eurų.

„Skaičiuojame, kad vien Vilniaus mieste galime surinkti 300 mln. eurų to, ką dabar turime, o, jeigu įvertinus tai, kas dar nesuskaičiuota, nesutvarkyta, tai kalbame apie milijardą eurų mažiausiai“, – pažymėjo jis.

Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.

Skaičiuojame, kad vien Vilniaus mieste galime surinkti 300 mln. eurų to, ką dabar turime, o, jeigu įvertinus tai, kas dar nesuskaičiuota, nesutvarkyta, tai kalbame apie milijardą eurų mažiausiai.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Po tokio VGT sprendimo TS-LKD prezidiumas paragino socialdemokratus imtis iniciatyvos ir atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl saugumo politikos. Konservatoriai siūlo dokumente įtvirtinti aiškų planą, kaip bus siekiama VGT tikslų.

Valdančiųjų atstovai tokius siūlymus sutiko nevienareikšmiškai. Premjeras G. Paluckas tikino, jog tokie, anot jo, abstraktūs dokumentai turi menkai apčiuopiamą vertę.

Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, nors sutiko, kad politinių jėgų sutarimas gynybos klausimais yra svarbus, kartu socialdemokratė pažymėjo, jog skubėti šiuo klausimu nereikėtų.

Vienas pagrindinių Prezidentūros siūlymų didesniam gynybos finansavimui – lėšas surinkti iš ekonomikos augimo.

Tai siūloma daryti skatinant pensijų fondus daugiau investuoti šalies viduje, mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nesurinkimą, taip pat ekonomiką auginti labiau investuojant šalies valiutos atsargas ir gyventojų indėlius, kurie būtų laikomi specialiose taupomosiose sąskaitose ir už kuriuos gyventojams būtų mokamos valstybės nustatytos palūkanos.

Tarp valdančiųjų siūlymų gynybos finansavimui – ir platesnio bendro Europos Sąjungos (ES) valstybių skolinimosi mechanizmai, tiesa, dėl šios priemonės kol kas bendrijoje susitarimo nėra.

Paskutinį susitarimą dėl gynybos daugelis parlamentinių partijų pasirašė dar 2022 m. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.

Centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.