Ekonominių ir finansinių priemonių planą Vyriausybei suformulavo ir pateikė Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Ekonomikos ir inovacijų, Sveikatos apsaugos ministerijos bei Lietuvos bankas.

Gyventojų pajamų garantijos

Ekonominių ir finansinių priemonių plane darbo vietoms ir pajamoms išsaugoti skiriama 500 mln. eurų. Prastovos ir dalinės prastovos atvejais numatyta parama: išmoka darbuotojui ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga (MMA), valstybės lėšų dalis sudarys 60 proc., bet ne daugiau kaip vienas MMA.

Taip pat numatoma išplėsti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos nuostatas ir skirti programai įgyvendinti papildomas lėšas. Esant karantinui švietimo įstaigose ar socialinės priežiūros ir užimtumo centruose, numatoma prižiūrintiems vaikus ir neįgaliuosius skirti lėšas ligos išmokoms gauti. Taip pat numatyta skirti lėšų savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas: iki 3 mėnesių mokėti 257 eurus per mėnesį, kai dėl karantino negali vykdyti savo veiklos.

Netekusiems darbo prailginamas būsto paskolų įmokų (išskyrus palūkanas), mokėjimo atidėjimo laikotarpis nuo 3 iki 6 mėnesių, suteikiant valstybės garantiją. Taip pat sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas UAB "Ignitis", rekomenduoti savivaldybėms sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją.

Verslo likvidumui išsaugoti

Plane numatytos skubios mokestinės paskolos, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų; išieškojimo veiksmų stabdymas, vadovaujantis protingumo kriterijais; mokesčių mokėtojų atleidimas nuo baudų, delspinigių; galimybė atidėti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą; taip pat sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas UAB "Ignitis".

Rekomenduojama savivaldybėms atleisti verslą nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių ir rekomenduoti savivaldybėms sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją.

Ekonomikai – 1 mlrd. eurų

Ekonominių ir finansinių priemonių plane taip pat numatyta spartinti investicijų programas, greitinant mokėjimus ir didinant skiriamo finansavimo intensyvumą. Taip pat perskirstyti ES investicijų lėšas sveikatos, užimtumo ir verslo sritims, spartinti valstybės biudžeto lėšų naudojimą einamosioms išlaidoms, panaudoti visas Klimato kaitos, Kelių priežiūros ir plėtros programų lėšas ir spartinti daugiabučių namų renovaciją. Be to, numatyta rekomenduoti Lietuvos bankui imtis priemonių, siekiant padidinti bankų skolinimo potencialą 2,5 mlrd. eurų, Tai reiškia, kad kredito įstaigoms būtų mažinami kapitalo pakankamumo reikalavimai, likvidumo rezervų ir priežiūrinių priemonės.

Be to, numatyta nustatyti papildomą 500 mln. eurų valstybės garantijų limitą, siekiant sukurti arba papildyti esamas finansines priemones, valstybei prisiimant pirminę riziką. Taip pat įsteigti COVID-19 padarinių mažinimo fondą, kuriam galės aukoti juridiniai  ir fiziniai asmenys.

Skolinimosi limitai

Vyriausybė didina šių metų grynojo skolinimosi limitą nuo 904,6 mln. iki 5,401 mlrd. eurų, taip pat nustato naują valstybės garantijų limitą paskoloms. Finansų ministerijos teigimu, Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito padidinimas, esant nepakankamam valstybės biudžeto pajamų surinkimui, leistų pasiskolinti didesnes sumas, užtikrinant savalaikį biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą.

Anot Finansų ministerijos, garantijų limitų ir grynojo skolinimosi limitą siūloma didinti įvertinus atliktą valstybės biudžeto pajamų surinkimo modeliavimą, remiantis 2008–2009 m. krizės duomenimis – pajamų, valdžios sektoriaus balanso, BVP dinamika.

Teigiama, kad dėl ekstremalios situacijos valdžios sektoriaus pajamų kritimas gali būti panašus į buvusį 2008–2009 m. Skaičiuojama, kad valdžios negautos pajamos šiemet gali siekti 4,21 mlrd. eurų, todėl atitinkamai siūloma didinti Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą.

Taip pat didinami savivaldybėms, bendrovei "Investicijų ir verslo garantijos" ("Invega") ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondui šiemet numatyti garantijų limitai.

Sveikatai, visuomenei apsaugoti

Didžiausias dėmesys skiriamas asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicinos ir kitai įrangai įsigyti. Ekonominių ir finansinių priemonių plane taip pat numatytos papildomos lėšos sveikatos priežiūrai, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedus ir COVID-19 ligos židiniuose dirbančių sveikatos priežiūros darbuotojų ir pareigūnų papildomas socialines garantijas.

Be to, skiriamos lėšos ekstremalios situacijos valdyme dalyvaujančių valstybės institucijų papildomam finansavimui, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedus. Taip pat numatyti sprendimai greitesniems ir paprastesniems viešiesiems pirkimams, kurie ekstremalios situacijos metu būtini užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą. Šioms priemonėms įgyvendinti numatyta 500 mln. eurų.

Seimas antradienį skubos tvarka galutinai nusprendė padidinti valstybės mokamą dalį, kuria bus padengtos darbuotojo darbo užmokesčio sąnaudos Vyriausybės patvirtintoms verslo šakoms laikinai stabdant veiklą paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną.

Toms įmonėms, kurių veikla ekstremalios situacijos ar karantino metu nebūtų draudžiama, bet dėl įvairių priežasčių apribota, subsidija siektų 60 proc. atlyginimo. Kitą dalį darbo uždarbio turėtų darbuotojui sumokėti darbdavys iš savo lėšų. Kitos subsidijos, veiklą įpareigotų visiškai sustabdyti įmonių darbuotojams, būtų 90 proc. MMA. Dar 10 proc. turėtų skirti darbdavys.