Pesimistinės gaidelės

"Daugiau didelių nei mažų ir vidutinių įmonių atstovų apklausoje teigė, kad jų įmonių finansinė būklė atsikurs greičiau, tai yra mažiau nei per du mėnesius. Nepaisant tokio optimizmo, apklausa rodo, kad COVID-19 akivaizdoje verslas kur kas atsargiau nei anksčiau vertina veiklos perspektyvas dėl makroekonominės padėties neapibrėžtumo ir galimos antrosios koronaviruso bangos poveikio, todėl didesnė dalis prognozuoja eksporto traukimąsi. Palyginti su pernai, gerokai mažesnė dalis apklaustų įmonių planuoja didinti darbuotojų skaičių ir numato tolesnį jų atlyginimų augimą", – aiškino Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas.

Naujausios Lietuvos banko apklausos duomenimis, didesnės dalies įmonių finansinė būklė galimai atsikurs mažiausiai per metus. Taip teigė 58 proc. mažų, 59 proc. vidutinių ir 45 proc. didelių įmonių. Daugiau didelių įmonių teigė, kad jų finansinė būklė atsikurs greičiau, t.y. mažiau nei per du mėnesius, palyginti su tuo, kaip dažnai tokį atsakymą pasirinko mažos ar vidutinės įmonės. Be abejo, negalima atmesti ir antrosios COVID-19 bangos tikimybės. Pavyzdžiui, į klausimą apie tai, kokie būtų įmonių veiksmai veiklos tęstinumui užtikrinti, jei ekonomikos sunkmetis tęstųsi ir 2021 m., atsakymai buvo labai įvairūs, o pasirinktinos priemonės – kompleksinės. Dažniausiai įmonės ryžtųsi mažinti kitas nei darbo veiklos sąnaudas. Nemaža dalis respondentų atidėtų investicijas, o kai kurios intensyvintų kitų rinkų paieškas. Beje, vienas iš penkių dažniausiai pasirinktų variantų buvo įmonių žvilgsnis į valstybės siūlomas pagalbos priemones (pavyzdžiui, teikiamas per INVEGA). Apie 6,5 proc. atsakymų buvo susiję su galimybe dėl papildomo finansavimo kreiptis į kredito įstaigas.

Naujausios Lietuvos banko apklausos duomenimis, didesnės dalies įmonių finansinė būklė galimai atsikurs mažiausiai per metus. Taip teigė 58 proc. mažų, 59 proc. vidutinių ir 45 proc. didelių įmonių.

Išgyveno ir be pagalbos

"Nors dėl COVID-19 sumažėjo daugumos įmonių pelnas, apklausa patvirtina, kad iki pandemijos buvusi gana gera įmonių finansinė padėtis padėjo joms lengviau atlaikyti tą iššūkį ir pusė jų nesinaudojo finansinės pagalbos priemonėmis ar kitais finansavimo šaltiniais. Iš pagalbos verslui priemonių verslas aktyviausiai – daugiau nei trečdalis apklaustųjų – naudojosi už prastovas teikiamomis valstybės darbo užmokesčio subsidijomis", – teigė P.Morkūnas.

Paklaustos apie naudojimąsi finansinės pagalbos priemonėmis ir kitais finansavimo šaltiniais, pusė įmonių teigė, kad jais nesinaudojo (51 proc.). Pagrindinė to priežastis buvo gera įmonių finansinė būklė (44 proc.). Tą rodo ir daugumos įmonių atsakymas, kad be išorės pagalbos jos būtų galėjusios tęsti veiklą nuo 3 iki 6 mėnesių arba karantinas veiklos tęstinumui įtakos neturėjo (atitinkamai 27 ir 26 proc.). Taip pat dalis (13 proc.) įmonių nurodė, kad viena iš priežasčių buvo ilgai trunkančios procedūros. Iš pasinaudojusių pagalbos verslui priemonėmis, aktyviausiai verslas naudojosi už prastovas teikiamomis valstybės darbo užmokesčio subsidijomis (36 proc.).

Pagrindinis įmonių finansavimosi šaltinis išlieka vidiniai ištekliai, kurių svarba yra auganti. Apklausos rezultatai parodė, kad 65 proc. įmonių savo veiklą finansuoja išimtinai vidaus ištekliais (10 proc. daugiau nei pernai.), o tą lemia tai, kad dažniausiai įmonės turi sukaupusios pakankamai nuosavų lėšų (61 proc.). Taip pat dažna finansavimosi vidiniais ištekliais priežastimi įvardijama didelė išorės išteklių kaina (47 proc.). Finansavimąsi vidaus ištekliais kaip pagrindiniu šaltiniu daugiausia išskyrė mažiausios įmonės (65 proc.). Be vidaus išteklių, įmonės gana dažnai renkasi lizingo paslaugas (42 proc.), prekybos kreditus (41 proc.). Pavyzdžiui, net 72 proc. respondentų teigė patyrę sąskaitų apmokėjimų vėlavimą arba neapmokėjimą iš kitų įmonių, o 42 proc. iš namų ūkių. Dėl to bent 63 proc. respondentų patiria nepatogumų – turi skolintis papildomai, stringa veikla ir pan.

Skolintis ir toliau sudėtinga

Lietuvos banko teigimu, kredito įstaigų teikiamos finansavimo sąlygos įmonėms dėl COVID-19 stipriai nepasikeitė. Kaip ir 2019 m., šiemet pusė apklaustų įmonių nurodė, kad šiuo metu skolinimo sąlygos verslui yra visiškai arba iš dalies apribotos. Tą ypač jaučia vidutinės ir pramonės, prekybos bei paslaugų įmonės (atitinkamai 55, 49, 51 ir 54 proc.)

Panašų kaip ir pernai kredito rizikos vertinimą rodo ir gana stabilus atmestų paraiškų dėl naujo kredito suteikimo arba esamo kredito sąlygų keitimo skaičius mažoms ir vidutinėms įmonėms. Kita vertus, didelių įmonių segmente atmestų paraiškų dalis šiemet padidėjo iki 19 proc. (14 proc. per metus). Pagal veiklas atmetimų skaičiai keitėsi nevienodai. Statybų ir paslaugų sektoriuose atmetimų per metus sumažėjo atitinkamai 8 ir 15 proc., o pramonės ir prekybos sektoriuose padaugėjo atitinkamai 14 ir 25 proc. Pramonės įmonių, kurios finansines lėšas daugiausia naudoja įrenginiams įsigyti, teigimu, kredito įstaigos savo neigiamų sprendimų dažniausiai nemotyvavo, o prekybos sektoriuje svarbi atmetimo priežastis buvo ir bendros ekonominės padėties vertinimas.

Beje, Lietuvos bankas praėjusią savaitę paskelbė 2020 m. liepos pinigų finansų įstaigų balanso ir palūkanų normų duomenis. Šalies rezidentų indėliai kredito įstaigose per mėnesį padidėjo1,405 mlrd., o per paskutinius 12 mėn. – 4,9 mlrd. eurų (iki 27,6 mlrd. eurų mėnesio pabaigoje). Ne finansų bendrovių ir namų ūkių indėliai per mėnesį išaugo atitinkamai 287,9 mln. ir 222,9 mln., o valdžios ir finansų sektorių sumažėjo atitinkamai 104,5 mln. ir 1,5 mln. eurų. Šių sektorių indėliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 7,7 mlrd., 16,1 mlrd., 3,1 mlrd. ir 722,1 mln. eurų.

Lietuvos ne finansų bendrovių ir namų ūkių vienadieniai indėliai kredito įstaigose per mėnesį padidėjo atitinkamai 307,0 mln. ir 232,4 mln. – iki atitinkamai 7,4 mlrd. ir 12,3 mlrd. eurų. Tačiau kredito įstaigų paskolos Lietuvos rezidentams per mėnesį sumažėjo 41,3 mln., o per paskutinius 5 mėnesius – 545,4 mln. eurų (iki 19,9 mlrd. eurų mėnesio pabaigoje).

Paskolos Lietuvos ne finansų bendrovėms ir valdžios sektoriui sumenko atitinkamai 101,4 mln. ir 0,8 mln., o paskolos namų ūkiams ir finansų sektoriui padidėjo atitinkamai 59,9 mln. ir 1,0 mln. eurų. Mėnesio pabaigoje paskolos šiems sektoriams sudarė atitinkamai 7,8 mlrd., 331,3 mln., 10,8 mlrd. ir 1,0 mlrd. eurų.

Komerciniai bankai teigia kitaip

Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, kad žymų bankų paskolų portfelio verslui sumažėjimą Lietuvoje lėmė pasikeitusi verslo aplinka bei lūkesčiai.

"Verslo paskolų portfelio pokyčiai sietini su COVID-19 pandemija ir karantino laikotarpiu, kai visiškai pasikeitė verslo aplinka ir klientų lūkesčiai. Karantino metu naujų paskolų paklausa sumažėjo: susidomėjimas naujomis paskolomis buvo nukritęs iki minimalaus lygio. Didelė dalis šalies verslų šiuo laikotarpiu sustabdė savo investicinius planus, atidžiai vertino riziką, ieškojo vidinių veiklos finansavimo šaltinių bei mažinosi kaštus, peržiūrėjo veiklos strategiją bei išlaidas", – LBA teigė komentare naujienų agentūrai ELTA.

Anot LBA, bankai daugiau dėmesio skyrė atskirai įvertinti kiekvieną individualų atvejį.

"LBA žiniomis, visi bankai didelio neapibrėžtumo laikotarpiu išlaikė tuos pačius rizikos vertinimo modelius, tačiau daugiau dėmesio skyrė kiekvienam individualiam atvejui įvertinti. Šiuo metu klientai pamažu grįžta į aktyvaus skolinimosi fazę. Nuo verslo aktyvumo bei noro skolintis labiausiai ir priklausys skolinimo sparta bei apimtys 2020 m. antrojoje pusėje", – komentavo asociacija.

Paskolų rizikos duomenų bazės rugpjūčio pabaigos duomenimis, šalies kredito rinkos dalyviai klientams atidėjo daugiau kaip 2 mlrd. eurų vertės paskolų, kurių 84 proc. sudaro paskolos verslui, grąžinimą.

Europos centrinio banko duomenimis, liepą, palyginti su pernai, bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje sumažėjo 9,9 proc. Tuo metu euro zonoje bankų paskolų portfelis liepą per metus vidutiniškai išaugo 7,1 proc.

Kas reiškė nuomonę?

Naujausia ne finansų įmonių apklausa Lietuvos banko užsakymu atlikta 2020 m. gegužės–birželio mėn., atsakymai gauti iš 501 Lietuvoje veikiančios įmonės. Tokios apklausos atliekamos siekiant gauti informacijos apie įmonių finansinės būklės ir veiklos tendencijas, skolinimo įmonėms sąlygų kaitą, COVID-19 pandemijos sukeltus padarinius ir kitus su įmonių sektoriaus raida ir jos tvarumu susijusius aspektus.

Apklausos metu apklausti įmonių, suskirstytų pagal pagrindines veiklos sritis (pramonės, statybos, prekybos, paslaugų) ir darbuotojų skaičių, vadovai arba finansininkai. Du trečdalius apklausoje dalyvavusių respondentų sudarė vidutinės įmonės, turinčios nuo 10 iki 50 darbuotojų, kitą dalį – didelės, kuriose dirba 50 ir daugiau žmonių, bei mažosios, turinčios iki 9 darbuotojų.