Rusų pasiūlymas

Tiesa, kol kas nuolaida, dėl kurios baltarusiškų naftos produktų gabenimo Rusijos ir Baltijos šalių uostų link kainos susivienodins, galios laikinai – iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bet Rusija gali ją pratęsti.

Dabar Baltarusija naftos produktų per Rusijos jūrų uostus neeksportuoja. Tad Maskvos tikslas – daugiau nei akivaizdus. Baltarusija viliojama nukreipti savo krovinius, kuriuos dabar veža per Baltijos šalių uostus, į Rusijos uostus Suomijos įlankos pakrantėje – Ust Lugą, Primorksą ir Sankt Peterburgą.

Viena vertus, Rusija daug investavo į minėtus jūrų uostus šiaurėje, dėl to norėtų, kad šios investicijos atsipirktų, o tam reikia kuo daugiau krovinių. Kita vertus, čia gali būti reikšmingas ir politinis aspektas.

Politika ar ekonomika?

Rusijos verslo leidinys "Kommersant" pabrėžė, kad nors nuolaida Baltarusijai Rusijos geležinkelių monopolininkui nebus labai nuostolinga, čia galima įžvelgti ir politinį atspalvį: krovinių tranzito per Baltijos šalis mažinimo planai rugsėjį svarstyti dalyvaujant Rusijos prezidento specialiajam atstovui Sergejui Ivanovui, o "Transneft" vadovybė šalies vadovui Vladimirui Putinui pristatė naftos produktų eksporto per Baltijos šalis nutraukimo planus.

Remiantis "Kommersant" šaltiniu RDŽ, ateityje bendrovė planuoja siūlyti Baltarusijai dar didesnių nuolaidų, kad tik šios šalies kroviniai keliautų per jos uostus. Tiesa, pati RDŽ šių planų nekomentavo.

Beje, 2012 m. smarkiai pablogėjus Baltarusijos ir Lietuvos dvišaliams santykiams, Minskas grasino, kad pats nukreips krovinius į Rusijos bei Ukrainos uostus.

Tiesa, tada Aliaksandras Lukašenka tų planų atsisakė, argumentuodamas, kad maršrutas į Sankt Peterburgo ir kitus Rusijos Suomijos įlankos uostus – gerokai ilgesnis nei į Klaipėdą, Liepoją, Ventspilį ar Rygą, dėl to nuostolingas, nebent Maskva sutiktų padaryti tarifų nuolaidų. Regis, Rusija į tai sureagavo.

Negana to, tada Baltarusijos vadovas sakė, kad kol kas Rusijos uostai negali apžioti visų Baltarusijos krovinių. Tačiau dabar ir šis klausimas yra išspręstas – Rusijos uostai per pastaruosius kelerius metus reikšmingai išsiplėtė.

Baiminasi dėl Baltarusijos

Kroviniai iš Baltarusijos – reikšmingi Klaipėdos uostui: pastaruoju metu kitų Baltijos šalių uostų krovos apimtys dėl Rusijos krovinių mažėjimo sumenko, o mūsų uostamiesčio tebeauga.

Negana to, nuo baltarusiškų krovinių skaičiaus priklauso ir juos pervežančių "Lietuvos geležinkelių" padėtis. Tiesa, geležinkelininkai kol kas padėties nedramatizuoja – įmonė tikisi, kad Rusijos siūlomos nuolaidos nepaskatins baltarusių nukreipti savo krovinių per Suomijos įlankos uostus.

"Dėl konkurencijos ir Rusijos geležinkelių ketinimų ketvirtadaliu sumažinti savo kainas, laikas parodys... Mūsų pozicija – dirbti su visais klientais, nepriklausomai nuo politikos ir panašių veiksnių. Manome, kad rasime išeitį ir būdus būti lyderiais savo regione. Tikrai nenorime prarasti savo įdėto įdirbio ir gero vardo. Viliamės, kad neigiami veiksniai, kurie nepriklauso nuo pačių geležinkelių veiklos, jau artimiausiu metu stabilizuosis ir ateityje neturės didelės įtakos geležinkelių veiklos rezultatams", – buvo teigiama "Lietuvos geležinkelių" pranešime.

Anot bendrovės, rusiškų naftos krovinių praradimas nebūtų didelė netektis, tačiau Baltarusijos praradimas sukeltų negatyvių padarinių.

"Į Klaipėdą pernai pervežėme beveik 250 tūkst. tonų naftos produktų iš Rusijos. Bet didesnę grėsmę kelia kaimyninių šalių geležinkelių bendrovės, kurios nori atkurti krovinių vežimo apimtis sumažindamos mūsiškes. Tai yra bando nuvilioti mūsų pagrindinius klientus su kuriais kuriame ilgalaikius santykius, turime omenyje stambiausias Baltarusijos gamyklas", – nurodė bendrovė.

Grėsmė – reali?

"Lietuvos geležinkeliai" pažymėjo negalintys atsakyti, ar Rusijos geležinkelių siekį pervilioti Baltarusijos krovinius lemia ekonominė ar politinė logika.

"Vienareikšmiškai atsakyti, ar tai konkurencija, ar tai labiau politinė logika, sunku. Akivaizdu, kad konkurencinė aplinka per pastaruosius 5–10 metų nuolat didėja, auga įtampa. Politiniai veiksniai turi ne mažesnę įtaką. Brangesni kroviniai išties jau nukreipiami į Ust Lugos uostą, esantį Suomijos įlankoje, maždaug 100 km nuo Sankt Peterburgo. Minėto uosto krova augo kartais, nuo 11,7 mln. tonų – 2010 m., iki 87,8 mln. tonų – 2015 m.", – įžvelgė potencialias grėsmes bendrovė.

Kad pavojus yra, parodė Estijos ir Latvijos pavyzdžiai – Rusijos sprendimas vežti krovinius per savo šalies uostus sukėlė krovinių badą kituose Baltijos šalių uostuose. Dėl to nukentėjo Latvijos ir Estijos geležinkeliai.

"Latvijos geležinkelių" krovinių vežimo srautai per šių metų devynis mėnesius sumažėjo 19,6 proc, Estijos – 20 proc. Tuo metu "Lietuvos geležinkelių" krovinių apimtys šiemet ūgtelėjo apie 0,4 proc", – patvirtino bendrovė.

Baltarusija tebesirenka Lietuvą

• Valstybės kontroliuojama įmonė "Klaipėdos nafta" praėjusią savaitę pranešė pasirašiusi ilgalaikę trejų metų trukmės mazuto krovos sutartį su Baltarusijos naftos bendrove "Belarusskaja neftenaja kampanija". Sutartis įsigalios lapkričio 1 d. ir baigs galioti 2019 m. spalio 31 d.

• Ši sutartis užtikrina naftos produktų krovą iš pagrindinių Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų – Mozyrio ir Naftano.

• "Klaipėdos nafta" šiemet per devynis mėnesius perkrovė 5,81 mln. tonų naftos produktų – 24,1 proc. daugiau nei pernai sausį–rugsėjį (4,683 mln. tonų). Valstybei priklauso 72,32 proc. "Klaipėdos naftos" akcijų.