Kova dėl sveiko kąsnio

Prastu maistu skundžiasi ir gimnazistai, ir pensininkai

Daugėja skundų dėl maisto kokybės.

Klaipėdiečiai yra vieni aktyviausių gyventojų, nebijančių pasiskųsti parduotuvėse, turguose, kavinėse nupirktu ar suvalgytu produktu.

Klaipėda pagal skundų skaičių šalyje dažniausiai užima trečią vietą.

Šlykščios kirmėlės

Uostamiesčio gyventoja Judita lapkričio pabaigoje turguje nusipirko silkių. Pradėjusi jas darinėti, pastebėjo kirmėlių. Nunešus silkę atgal, pardavėja grąžino pinigus. Tačiau Juditos dukra patarė kreiptis į Klaipėdos miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).

„Man paaiškino, kad žuvyje gali būti kirmėlių iki leistinos normos. Ji nėra pavojinga žmogaus sveikatai, - sakė Judita. - Tačiau tokia žuvis man sugadino apetitą. Niekada tokios nedėčiau į burną“.

Specialistai dienraščiui teigė, kad dauguma žuvų turi kirmėlių. Jei kirmėlių yra nedaug, jos yra ne raumenyse, o viduriuose, – žuvis nepavojinga sveikatai.

Skundėsi gimnazistas

Tai buvo vienas iš dvylikos klaipėdiečių skundų per lapkričio mėnesį. Juditos bei dar trijų uostamiesčio gyventojų skundai buvo nepramanyti.

Lapkritį Maisto ir veterinarijos tarnybai elektroninį laišką parašė uostamiesčio gimnazijos auklėtinis. Jis skundėsi mokyklos valgykla. Esą virėja tais pačiais pirštais ima ir pinigus, ir maistą.

Su šakute ar šaukštu į lėkštę dėdama kotletą, virėja jį prilaiko pirštu.

Švietimo įstaiga buvo įspėta, kad įsigytų reikiamų instrumentų.

Uždarė dėl tarakonų

Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba per šių metų vienuolika mėnesių iš viso gavo daugiau nei 2400 skundų. Iš jų pasitvirtino daugiau kaip 800. Praėjusiais metais skundų buvo mažiau beveik puse tūkstančio.

VMVT maisto skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Daugirdienė teigė, kad pagal skundus trečią vietą užima Klaipėda, kartais – Šiauliai. Daugiausiai dėl maisto kokybės skundžiasi vilniečiai ir kauniečiai.

Iki gruodžio uostamiesčio VMVT gavo 193 skundus. Iš jų pasitvirtino 76. Anot tarnybos maisto produktų inspektorės Ritos Vainauskienės, dažniausiai pasitvirtina apie 30 procentų visų skundų.

Daugiausia skundų pasitvirtina dėl viešojo maitinimo patiekalų, žuvies, miltinės konditerijos gaminių kokybės.

„Žmonėms už nekokybišką produktą grąžinami pinigai. Mūsų tarnyba reikalauja netinkamus produktus pašalinti iš rinkos, prašome saugiai juos sunaikinti. Už didelius higienos pažeidimus laikinai sustabdome įmonės veiklą“, - pasakojo gydytoja higienistė.

Šiais metais uostamiestyje dėl tarakonų laikinai buvo uždarytas vienas konditerijos cechas. Dezinfekavus patalpas, cechas vėl pradėjo veikti.

Savaitei buvo uždaryta kavinė. Klaipėdiečiai skundėsi, kad čia pavalgę pasijuto blogai. Specialistai kavinėje rado higienos pažeidimų.

Dėmesys šaldytuvui

Didžiausias maisto produktų priešas yra mikrobai. Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro gydytojos higienistės Liudos Potapovienės, jei maistas termiškai gerai apdorojamas, pavojus susirgti nekyla. Mikrobų dauginimąsi pristabdo šaltis. Maistą reikia gerai išvirti, iškepti. 100 laipsnių temperatūroje žūva daugelis mikrobų.

Viena pagrindinių maisto talpyklų – šaldytuvas – turi būti tvarkingas. Kiaušinius geriausiai laikyti dėkle.

Nepatartina šaldytos mėsos atlaidinti kambario temperatūroje. Ištraukus iš šaldymo kameros, ją geriausiai atlaidinti šaldytuve.

Lentynose, arčiau šaldymo kameros, kur yra žemesnė temperatūra, laikomos gretai gendančios prekės. Kitose lentynose laikomos daržovės, vaisiai. „Kai kurių produktų nebūtina laikyti šaldytuve. Šalčio nemėgsta bananai, pomidorai, užsienietiškos kriaušės, mangai. Patarčiau šaldymo kameroje laikyti kavą, tada lieka aromatas“, - aiškino L.Potapovienė.

Nepirkti alkanam

Renkantis maisto produktą, svarbiausia atkreipti dėmesį į galiojimo laiką. „Neverta pirkti, jei vartojimo terminas baigiasi rytojaus dieną. Taip pat patarčiau žmonėms neiti pirkti alkaniems. Tada jie į krepšį prisikraus per daug ar net nereikalingų maisto produktų“, - šypsojosi L.Potapovienė.

Maistas visada turėtų būti šviežias. Šaldytuve ar spintelėse nereikia kaupti atsargų. Geriau į parduotuvę užsukti dažniau ir pirkti mažesniais kiekiais.

Gydytoja higienistė pastebėjo, kad viešosios maitinimo įstaigos galėtų labiau pasirūpinti savo klientais. Valgiaraštyje turėtų būti nurodyta, ar patiekalas gaminamas iš šaldytų produktų. Kavinėse neretai naudojami pusfabrikačiai – šaldyti cepelinai, blyneliai, varškėčiai.

„Dažnai skundžiamasi, kad duona neskani. Kaip bus skani, jei ją iškepa prieš kelias dienas, o vėliau tik pašildo mikrobangų krosnelėje,“ - kritikavo pašnekovė.