Pereiti į pagrindinį turinį

Kova su šešėliu: rublio devalvacija skatina kontrabandą

2015-02-10 10:42
DMN inf.
Kova su šešėliu: rublio devalvacija skatina kontrabandą
Kova su šešėliu: rublio devalvacija skatina kontrabandą / Kęstučio Kupšio asmeninio archyvo nuotr.

Nors pasigirsta nuomonių, kad kontrabandos mąstai Lietuvoje mažėja, viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovo Kęstučio Kupšio manymu, išvadas daryti dar anksti. Šešėlis sparčiai transformuojasi reaguodamas į įvairias aplinkybes, pavyzdžiui, į Rusijos rublio kritimą.

– Viešojoje erdvėje vis pasirodo informacijos esą kontrabandos mąstai mažėja. Ar išties yra priežasčių džiaugtis?

– Šešėlio matavimai remiasi netiksliais vertinimais, dažnai – tik ekspertų nuomone. Todėl patarčiau neapsigauti, esą šešėlis jau smarkiai susitraukė. Teisingiau būtų sakyti: ,,nežinau, tendencija taps aiškesnė per 3-5 metų laikotarpį“. Matosi, kad nelegalių degalų prekyba jau tikrai sumažino apsukas, nes juk paprasčiausiai pas mus kuras atpigo, o Baltarusijoje – smarkiai pabrango. Todėl nelegalų kurą dabar daugiau gabena iš Kaliningrado srities. Tas pats nutiko cigarečių rinkoje: kainos Baltarusijoje sparčiau vejasi mūsiškes, todėl smulkioji kontrabanda silpsta. Bet – dėl valiutų kursų pokyčių vėl atsigauna cigarečių gabentojų per Nemuną (iš Rytprūsių) verslas.

Todėl net jei vienur šešėlis mažiau juntamas (kaip antai sostinėje, dėl Baltarusijos specifikos), tai palei Rusijos sieną jam vis dar atviri keliai.

– Kad kontrabanda, šešėlinis akcizinių prekių verslas egzistuoja, patvirtina ir nuolat pasirodantys pranešimai apie jos sulaikymą...

– Iš tiesų, jei nebūtų kontrabandos, samanės varymo, tokių pranešimų nebūtų. Taip pat jų nebūtų, jei pareigūnai nustotų kovoti su šiuo reiškiniu. Tačiau pastebime valingą postūmį valdžios institucijų veiksmuose, atsiranda rimtas nusiteikimas iš tikrųjų kovoti su šešėliu, o ne simuliuoti tą kovą. Štai išgirdome apie kratas vienoje stambioje transporto bendrovėje, kuri galimai naudojosi pigaus kuro, parsigabenamo iš Rytų, privalumais. Iš to, koks tai platus tyrimas, matosi, jog operacijai ruoštasi. Tai bus geras pavyzdys mažesniems pervežimų rinkos žaidėjams, tikėsimės, kad jie vengs taip piktnaudžiauti.

– Pareigūnų aktyvumas liečia tik kurą ar ir alkoholio bei cigarečių pardavimo taškus?

– Sunku pasakyti, kol kas nejaučiame, kad www.beseselio.lt būtų sumažėjęs pranešimų srautas apie nelegalias prekybos vietas. Bet pastebime, kad policija tapo atviresnė visuomenės pranešimams. Neatmesčiau galimybės, kad čia ir ,,Lietuva be šešėlio“ iniciatyvų nuopelnas. Daugėja atvejų, kai pagal nepakančios kontrabandai ir girdymui visuomenės dalies pranešimus policija uždaro nelegalios prekybos irštvas. Vien ko vertas štai šis skaičius - per nepilnus dvejus metus uždarytų „taškų“ skaičius jau artėja prie 400!

– Galbūt didėja ir visuomenės nepakantumas kontrabandai?

– Jaučiasi pokyčiai į gerą ,,samanių“ sulaikymo statistikoje. Visuomenė jaučia kintančią laiko dvasią: tik tarp specifinių sluoksnių, daugiausia kaimuose, lieka madinga girtis „ekologišku pilstuku“ ar kitokiu pamiškių produktu. Labiau išprususi visuomenės dalis nebegaili kelių papildomų eurocentų stipraus prekės ženklo gėrimui, ypač kai tarp pasiūlą užtikrinančių tiekėjų prasideda konkurencija „akcijinėmis kainomis“.

Pastebiu ir tendenciją, jog visuomenė apskritai palengva keičia požiūrį į patį gėrimą apskritai. Siekiama ne prisigerti ir apsvaigti, vartojant neaiškios kilmės skystį, o saikingai pasimėgauti subtiliais kokybiškų gėrimų skoniais. Todėl alkoholio šešėlis stumiamas į visuomenės užribį, ir tas procesas turėtų tęstis, jei palengva didės žmonių pajamos ir mažės pakantumas šešėliui. Beje, tai galioja ne tik alkoholiui, bet ir tabakui bei kurui.

– Tuomet gal verta koncentruotis į švietimą, o ne kovą?

– Vien švietimas tikrai nepadės, taip pat kaip ir kylantis pragyvenimo lygis. Kontrabandos problema yra ir labai turtingose valstybėse. Šešėlis ne tik gyvybingas, bet ir išradingas, nuolat keičiantis formas.

Štai, Seimas nuo lapkričio 1-osios uždraudė kioskuose prekiauti odekolonais ir burnos skalavimo skysčiais, kuriuose alkoholio koncentracija yra didesnė nei 20 procentų. Apsukrūs verslininkai iš karto pasiūlė jiems alternatyvą – tokius pat pigius ir vos kelis litus kainuojančius, bet leistinos 20 proc. ribos neviršijančius kosmetinio spirito produktus. Tokių produktų dabar – pilnos kioskų lentynos. Šie gaminiai net ženklinami panašiai kaip alkoholiniai gėrimai – nurodant stiprumą procentais.

Šešėlinė rinka labai operatyviai sureaguoja į bet kokius bandymus riboti šį verslą ir, jei paliksime ją ramybėje, ji sparčiai plėsis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų