- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po žvejybos laivo „Jūros vilkas“ arešto Rusijoje pagarsėjusi Lietuvos žvejybos įmonė „Arcting Fishing“ bando gelbėtis teismuose.
Piktinosi Lietuvos prokuroru
2018 metais vyko keli teismų posėdžiai, kur figūravo ši bendrovė.
Posėdžiai vyksta ir šiais metais, kur bendrovė, kaip ieškovas arba apeliantas, Lietuvos apeliaciniame teisme teisiasi su Lietuvos valstybe, kurią atstovauja Generalinė prokuratūra.
Anksčiau buvo skelbta, kad už nelegalų darbą ne kartą bausta krabų žvejybos bendrovė „Arctic Fishing“ teikė ieškinį prieš Lietuvos valstybei ir bandė prisiteisti 0,9 mln. eurų žalą.
Vienas iš Lietuvos prokurorų tyrė bylą, kur Rusijos bendrovės užginčijo laivų pirkimo ir pardavimo sutartis. Jų pagrindu „Arctic Fishing“ buvo įsigijusi laivus. Rusijos verslininkams aiškinant, kad dokumentai neva buvę suklastoti „Arctic Fishing“ laivai buvo areštuoti ir stovėjo viename iš Norvegijos uostų.
Tačiau vėliau Lietuvos teismai panaikino minėto prokuroro sprendimą. „Arctic Fishing“ direktorius Giedrius Gruzdys tuomet piktinosi, kad „valstybės baudžiamojo proceso priemonės taikomos konkurentų iš Rusijos prašymu“. Jis žadėjo siekti, kad jo verslui žalą sukėlęs prokuroras atsakytų už veiksmus.
Kentėjo nuo Rusijos
„Arctic Fishing“ atstovai ir prieš tai ne kartą piktinosi, kad Lietuvos tarnybos dirbo Rusijos naudai. Lietuvos valstybiniai darbo inspektoriai ne kartą tikrino „Arctic Fishing“ laivus ir juose aptiko nelegalių darbuotojų, pagrinde rusų. Už tai bendrovei buvo skirtos keliasdešimt tūkstančių eurų baudos.
„Arctic Fishing“ buvo kaltinama tuo, kad samdanti rusus vengdama Sodros mokesčių Lietuvoje. Bendrovės atstovai aiškino, kad Lietuvoje nėra krabų žvejybos specialistų.
53 tūkst. eurų baudą „Arctic Fishing“ skyrė ir Rusija. Jos tarnybos 2014 m. Barenco jūroje sulaikė šios bendrovės laivą „Jūros vilkas“ ir nutempė jį į Murmansko uostą. Laivo įgula buvo apkaltinta peržengusi pasikeitusias Rusijos išskirtinės ekonominės zonos ribas. Nors nei laivo kapitonui, nei jo savininkui apie šiuos pokyčius nebuvo žinoma, laivas išlaisvintas tik sumokėjus didelę baudą.
Lietuva dėl šio sulaikymo buvo pateikusi notą Rusijai, bet tai nepadėjo išlaisvinti laivo kol už jį nebuvo sumokėta didžiulė bauda.
Kėlė bankroto bylą
Dėl Lietuvos ir Rusijos pareigūnų veiksmų Barenco jūroje nepavykus krabų žvejybai, išskirtinis žvejybos verslas, kokio Lietuva iki tol neturėjo, buvo įstumtas į nepatogią padėtį.
Šiuo metu „Arctic Fishing“ dirba vos vienas žmogus. Geriausiu laikotarpiu joje, pagal Sodros duomenis, dirbo iki 15 žmonių.
Baigiantis 2018 metams Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą „Arctic Fishing“ iškelti bankroto bylą. Viena iš priežasčių buvo tai, kad bendrovė buvusi nemoki, jai iškelta daug civilinių bylų dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir neįvykdytų sutarčių.
Pati bendrovės vadovybė prašė, kad būtų leidžiama ją restruktūrizuoti. Ji turėjo vilčių, kad iš valstybės pavyks prisiteisti jau minėtą 0,9 mln. eurų žalą.
Kol kas „Arctic Fishing“ nėra įvardinama bankrutuojančią bendrove. Tai reiškia, kad 2018 m. spalio 22 d. priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra apskųstas.
Žvejybos nevykdė
Baigiantis 2018 metams Vilniaus apygardos teismas iš „Arctic Fishing“ priteisė Latvijos kompanijoms „SOL S“ ir „Marine Care Baltic“ atitinkamai 37688 ir 13789 eurų skolas su 8 proc. metinėmis palūkanomis ir teismo išlaidomis.
Šios skolos susidarė už įvairias prekes per laikotarpį nuo 2016 m. liepos iki 2018 metų balandžio, kai „Arctic Fishing“ laivai „Žalgiris“, „Karalius“ ir „Jūros vilkas“ stovėjo Rygos uoste.
Teismuose „Arctic Fishing“ tikino, kad kompanijomis neatsiskaitė ne dėl to, kad jos finansinė padėtis yra sudėtinga, o dėl to, kad nesutiko su nurodytomis sumomis.
„Arctic Fishing“ teismus bandė įtikinti, kad jai net ir nevykdant aktyvios krabų žvejybos, bendrovės finansinė situacija yra pagerėjusi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvių atostogos: nebe svetur ir be patogumų
Apie lietuvių atostogų planus LNK žurnalistas kalbėjosi su vilniečiais ir „Revolut“ atstove Akvile Adomaityte. ...
-
Seime – pataisos, lengvinančios sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams. ...
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų6
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose4
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų13
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai2
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse13
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...