Tokią Valstybinių pensijų įstatymo pataisą siūlo grupė įvairioms opozicijos ir valdančiųjų frakcijoms priklausančių parlamentarų.

Vienas tokių pataisų iniciatorių Domas Griškevičius BNS teigė, kad donorams neribojant valstybinių pensijų skaičiaus tai skatintų kraujo dovanojimą.       

„Ar padaugės dėl to donorų ženkliai – greičiausiai ne, bet prisidės prie teisingumo užtikrinimo“, – svarstė D. Griškevičius.  

Nėra sąžininga.

„Jeigu žmogus atliko tam tikrą kiekį tų gerų darbų, kad jam būtų už tai primokama, nepriklausomai nuo to, ar jis  gauna kitas pensijas, kurios yra už kitą darbą, o ne už donorystę“, – pridūrė jis. 

Pasak parlamentaro, pataisą paskatino vieno rinkėjo, ugniagesio, istorija.

„Sako, už poros metų išeisiu į pensiją. Mano kolega nė karto nėra davęs kraujo ir gaus valstybinę pensiją tokią pačią, kaip ir aš, davęs kraują. Nėra sąžininga“, – BNS kalbėjo parlamentaras.   

Dabar jau gaunantieji kitą valstybinę pensiją negali gauti ir garbės donoro pensijos – jei žmogus turi teisę gauti, pavyzdžiui, ir pareigūno statutinę, ir garbės donoro pensijas, jis turi pasirinkti tik vieną.

Toks ribojimas negalioja tik gaunant kai kurias našlių ir našlaičių pensijas.

Donorams gali būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija. Šiemet ji siekia 147,24 euro.

2024 metų pabaigoje, „Sodros“ duomenimis, donoro valstybinę pensiją gavo 120 žmonių.

Lietuvos garbės donoro vardas suteikiamas gyventojams, nuo 1997 metų ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiems kraujo, 200 kartų – plazmos ir bent 10 metų aktyviai dalyvavusiems donorystės veikloje.