Tačiau tokią iniciatyvą kritikuoja opozicinė Darbo partijos frakcija. Nors šios politinės jėgos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako palaikanti bendrą valdančiųjų pasirinktą kryptį didinti pensininkų pajamas, tačiau ji pridūrė neatmetanti, kad „darbiečiai“ siūlys apsvarstyti galimybę bent trumpam atidėti balsavimą dėl šio klausimo priėmimo. Pasak jos, siūlymas praktiškai suvienodinti mokamą bazinę pensiją, nepriklausomai nuo to, ar buvo dirbama 15 ar 30 metų, yra neteisingas.

Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžia, kad stažo įtaka tiems, kurie yra pasiekę būtinąją 32 metų ribą, ir toliau išliks. Tačiau jis aiškina, kad dar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) valdymo laikotarpiu vykdytos pensijų reformos metu buvo apsispręsta dalį pensijų išmokų perkelti iš „Sodros“ į valstybės biudžetą. Pasak jo, bazinė dalis yra skirta minimalių pensininkų pajamų užtikrinimui, tačiau ilguoju laikotarpiu individualiosios dalies įtaka tik didės. Šiuo metu iš „Sodros“ biudžeto mokama individuali pensijų dalis sudaro maždaug 40 proc. visos pensijos dydžio.

„Nesinori, kad žmonės girdėtų tą akcentą, kad stažo įtaka yra eliminuojama. Ne, ji nėra eliminuojama. Bendrojoje pensijų formulėje spartesnis individualios dalies indeksavimas rodo, kad siekiame didinti stažo įtaką“, – Eltai teigė M. Lingė.

I. Kačinskaitė-Urbonienė: toks siūlymas nėra teisingas

Vis tik „darbietė“ I. Kačinskaitė-Urbonienė nėra įtikinta valdančiųjų argumentu, kad stažo įtaka ir toliau išliks individualiojoje pensijų dalyje. Nors ji pabrėžia pritarianti, kad pensininkų skurdo mažinimas yra svarbus tikslas, tačiau iki pensijos gavimo sukaupto stažo įtakos eliminavimas, jos vertinimu, yra neteisingas ilgiau dirbusių žmonių atžvilgiu.

„Nelabai yra didelio skirtumo, ar žmogus išdirbo 15 ar 30 metų, jų pensijos praktiškai susilygina. Bazinės pensijos pakilimas duoda tokį efektą, kad, pavyzdžiui, jeigu žmogus didžiąją dalį gyvenimo gavo minimalią algą ir vienas žmogus išdirbo 15 metų, kitas 30 metų, tai jų pensijos skirtumas bus iki 30 eurų. Mūsų manymu, tai yra neteisinga tų žmonių atžvilgiu, kurie dirbo ilgiau ir prisidėjo savo mokesčiais prie viso fondo sukaupimo žymiai daugiau“, – tvirtino ji.

Darbo partijos frakcijos parlamentarė sutinka, kad spartesnis pensijų indeksavimas proporcingai padidins būtinąjį stažą sukaupusių asmenų pensijas. Tačiau problema, pasak jos, kyla tuomet, kai nebelieka skirtumo tarp minimalųjį penkiolikos metų stažą turinčių, tačiau būtinojo stažo nepasiekusių asmenų pensijų skirtumo.

„Kai mes kalbame apie žmones, kurie yra socialiai jautriausiose grupėse, tie, kurie mažiausiai dirbo, jų darbo užmokestis nebuvo didesnis, tada ir pensija maža. Tarp tų iki 32 metų išdirbusių žmonių pensija iš principo labai išsilygina. Nebe taip svarbu, ar tu dirbai 15, 20 ar 30 metų. Manome, kad tai yra neteisinga tų žmonių atžvilgiu, kurie dirbo, tarkime, dvigubai ilgiau. Čia to stažo prasmė šiek tiek ir dingsta“, – aiškino I. Kačinskaitė-Urbonienė.

M. Lingė: jeigu valstybė sudarė galimybes nesukaupti būtinojo stažo – už tai bausti neturėtume

Tačiau valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas M. Lingė atkerta, kad bazinė pensija ir yra skirta minimalioms pensininkų pajamoms užtikrinti, o esminis pensijų diferencijavimas išryškėja per individualią pensijos dalį, mokamą iš „Sodros“ lėšų.

„Pensija turi dvi dalis. Viena, bendroji dalis, kuri nėra pagrįsta draudiminėmis įmokomis. Ji yra mokama iš valstybės, visų mokesčių mokėtojų biudžeto dalies. Kalbama apie didesnį universalumą, kada jau nebėra paremta žmogaus mokėtomis įmokomis. Bendroji dalis, kaip bazė, universalus dydis turi būti suvienodintas, nes jis nėra paremtas „Sodrai“ mokėtomis įmokomis. Individualioji dalis, kuri yra mokama iš „Sodros“, tai vienareikšmiškai jos dydis priklauso nuo mokėtų įmokų, stažo. Lūkesčiai yra, kad bendrosios dalies svoris turėtų mažėti, o individualiosios dalies svoris vis labiau augti“, – aiškino konservatorius.

Pasak parlamentaro, jau ir dabar valstybė tiems asmenims, kurių pensija sudarydavo mažesnę, nei minimaliems poreikiams patenkinti reikalingą sumą, šiuo metu sudarančią 260 eurų, mokėdavo papildomas išmokas. Jo teigimu, inicijuojamais pakeitimais tiesiog supaprastinama išmokų mokėjimo tvarka.

„Buvo priemokos – kita kišenė valstybėje, iš kurios imdavo, kiek ten trūksta iki tų 260 eurų. Bet tai yra ir brangu, ir nepatogus administravimas kiekvienu atveju. Dabar kai kurie, kurie gauna labai mažas pensijas, tokio didelio šuolio ir nepajaus. Nes jie gaudavo per priemokas, dabar gaus oficialią dalį, bet ta formulė rodys, kad jie gauna iš tos bazinės dalies“, – tikino jis.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas pabrėžia, kad tai, jog asmenys nesukaupė būtinojo 32 metų stažo, galėjo nulemti skirtingos priežastys. Todėl politikas daro išvadą, kad negalima bausti žmonių už tai, jog valstybė sudarė sąlygas nesukaupti reikiamos darbo patirties.

Turime užtikrinti tam tikrą bazę žmonėms pragyventi oriau.

„Turime užtikrinti tam tikrą bazę žmonėms pragyventi oriau. Negaliu vartoti žodžio, kad jau užtikrinti orias pragyvenimo sąlygas, nes yra didelė dalis žmonių, apie 70 tūkst. tokių, kurių pensijos nesiekia 260 eurų. To minimalaus vartojimo poreikio. Buvo padaryta analizė, kad tai sudaro du trečdaliai moterų. Matyt, labai įvairios aplinkybės vertė, kas vaikus augino, kas prižiūrėjo sergančius artimuosius, kas užsiėmė kitomis veiklomis. Jeigu tuo metu valstybė sudarė tokias galimybes, tai mes tų žmonių ir neturėtume bausti, kad negalėtume užtikrinti jiems minimalių pragyvenimo standartų“, – teigė M. Lingė.

A. Sysas įspėja apie neigiamus padarinius

Valdančiųjų iniciatyvai kritikos negailėjo ir opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas. Tačiau jis „darbiečių“ idėjos atidėti balsavimą dėl šio klausimo nepalaikė, kadangi, jo nuomone, laikas siūlymų registravimui jau praėjo, o dabar reikėtų apsispręsti dėl bendros pasirinktos krypties pensijų klausimu.

Pasak socialdemokrato, pensijos yra gana mažos ir turintiems, ir neturintiems būtinojo stažo. Todėl parlamentaras siūlė pensijas didinti proporcingai nuo sumokamų įmokų. Vis tik, jo vertinimu, mažiausias pensijas gaunantiems asmenims jos didinamos neproporcingai, lyginant su didžiausias įmokas mokėjusiais gyventojais.

„Nuo sumokėtų įmokų pensija nėra tokia, kokia turėtų būti. Jeigu mes vis lyginame su buvusiu darbo užmokesčiu tą pakeitimo normą, kuri dabar yra 45 proc., tai tie, kas gauna minimumą, pakeitimo norma yra turbūt 60–70 proc., o kas nemokėjo įmokų ir neturi stažo, tai turbūt ir 150 proc. O tiems, kas gaudavo didesnius atlyginimus, sakykime, tris vidutinius, tai jų pakeitimo norma yra apie 30 procentų“, – aiškino A. Sysas.

Socialdemokrato teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva gali atvesti prie neigiamų padarinių, kurios šalies gyventojus apskritai gali demotyvuoti kaupti didesnį stažą.

„Reikia didinti žmonių suinteresuotumą, kurie gauna didesnius atlyginimus, kad jie mokėtų įmokas, nes tai gali atvesti prie labai blogos situacijos. Jeigu tie žmonės matys, kad jų mokamos įmokos neturi įtakos gaunamai pensijai, tai praloš visi. Ir tie, kuriems bus padidintos, tarp mažiausiai gaunančiųjų“, – mano jis.

„Ateis geras dėdė, koks nors politikas Algirdas Sysas, Kukuraitis ar Monika Navickienė ir sakys: „o, šitie gauna labai mažai. Duokime jiems daugiau". Jeigu tai yra draudiminė sistema, tai taip neturėtų būti“, – įsitikinęs A. Sysas.

Svarstymo metu ministerijos iniciatyva susilaukė visų frakcijų palaikymo

ELTA primena, kad Seimas praėjusį antradienį po svarstymo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotoms pataisoms. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriose įtvirtinama nuostata, kad bendrosios pensijos dalies paskirtis – užtikrinti minimalias senjorų pajamas, svarstymo metu palaikė 115 parlamentarų, niekas nebalsavo prieš, dar vienas Seimo narys susilaikė.

„Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis skirta pagal šį įstatymą paskirtų socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ir senatvės pensijų gavėjų minimalioms pajamoms užtikrinti“, – rašoma įstatymo projekte.

Papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimo mechanizmas būtų pritaikomas, jeigu konkrečiais metais būtų tenkinama bent viena iš šių sąlygų. Pirma, jeigu indeksavimo metais 65 metų ir vyresnių šalies gyventojų skurdo rizikos dydis bus didesnis negu 25 proc. Arba, antra, prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 procentų.

Pataisas inicijavusi ministrė Monika Navickienė aiškina, kad šiais pakeitimais siekiama užtikrinti, jog tiek bazine, tiek individualiąja dalimi būtų vykdomos tos funkcijos, kurioms jos ir buvo sukurtos. Bazinė pensija yra skirta būtent minimalių pajamų užtikrinimui, tvirtina ministrė.

„Bendrosios pensijos dalis finansuojama iš valstybės biudžeto ir jos paskirtis yra užtikrinti bent minimalias pensijų garantijas. O individualiosios pensijos dalies dydis priklauso nuo asmens sumokėtų įmokų, todėl būtina didinti ir stiprinti sumokėtų įmokų reikšmę bendrai pensijai“, – Seime teigė M. Navickienė.

Tuo metu individuali pensijos dalis, pasak ministrės, bus priklausoma nuo asmens sumokėtų įmokų dydžio ir stažo.

„Mes siūlome spartesnį, nei šiuo metu galiojantį, pensijos indeksavimą. Planuojame, kad nuo kitų metų pensijos augs labiau, nei numato dabartinė indeksavimo indeksavimo formulė. Taip pat didžiausią poveikį pajus daugiau įmokų sumokėję žmonės, turėję didesnes pajamas bei ilgesnį stažą. Ir mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunantys asmenys“, – tikino M. Navickienė.

Priėmus ministerijos inicijuojamas pataisas, vidutinė senatvės pensija 2022 m., turint būtinąjį stažą, didėtų 10,9 proc. – nuo 441 Eur 2021 m. iki 489 Eur. Ministerijos skaičiavimais, skurdo rizikos lygis 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje priėmus šiuos pakeitimus mažėtų 1,4 proc.