Laivai vaiduokliai tikrai egzistuoja, ir dėl to kalta pasaulinė finansų krizė. Prie Singapūro krantų prišvartuota dešimtys apleistų ir niekam nebereikalingų krovininių laivų.

Nebeliko ką plukdyti

Singapūro gyventojai vengia net artintis prie tos vietos, kur plūduriuoja laivai. Jie tiki, kad nejudančiuose metaliniuose milžinuose gyvena vaiduokliai. O tuos, kurie nebijo, išvaiko jūrų bendrovių pasamdyti žmonės, mat laivai nėra visiškai apleisti. Tiesiog daugelį krovinių vežimo įmonių gerokai prismaugė sunkmetis ir per pasaulį nusiritusi recesija. Smarkiai sumažėjus krovinių srautams, kai kurios jūrų transporto bendrovės nenaudojamus laivus nusprendė palikti įlankoje prie Singapūro ir Malaizijos krantų. Dokuose juos laikyti per brangu, o daugelis įmonių net neturi tiek vietos. Be to, verslininkai tikisi, kad atsigavus pasaulio ekonomikai daugelis laivų vėl išplauks į jūrą.

"Vaiduoklių laivynas, kaip vietos gyventojai vadina prišvartuotus laivus, gerokai lenkia JAV ar Didžiosios Britanijos karo laivynus, o ir patys apleisti laivai – gerokai didesni už bet kurį karo laivą. Prie Singapūro krantų pūva ir kai kurių garsių jūrų verslovių pasididžiavimu ir technologiniu stebuklu vadinti didžiausi pasaulio tanklaiviai bei konteinerius plukdę laivai", – apie tokį laivų kapinyną prie Malaizijos rašo britų dienraščio "Daily Mail" žurnalistas Simonas Perry.

Nukentėjo didžiausios įmonės

Anot britų dienraščio, maždaug 50 jūrmylių nuo Singapūro uosto plūduriuoja kelios dešimtys pačių įvairiausių krovininių laivų. Tačiau suskaičiuoti, kiek tiksliai jų prišvartuota toje vietoje, žurnalistas negalėjo, nes teritoriją prižiūri automatais ginkluoti apsaugos darbuotojai ir nieko neprileidžia artyn.

Visi laivai stovi nuleistomis vėliavomis. Tačiau, anot "Daily Mail" reporterio, ant stiebų galima įžiūrėti JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Australijos, Nyderlandų, Alžyro, Sudano, Saudo Arabijos ir kitų šalių vėliavas.

S.Perry taip pat išsiaiškino, kad didžiausi ten esantys konteineriniai laivai ir tanklaiviai priklauso stambioms pasaulio jūrų krovinių gabenimo įmonėms, pavyzdžiui, Danijos korporacijai "A.P.Moller-Maersk group".

Turi atsigauti prekyba

Britų dienraščio teigimu, ruduo – tai metų laikas, kai konteineriai su prekėmis iš Azijos šalių tradiciškai keliauja į Europos ir JAV uostus. Tačiau ne šiemet.

"Atrodo, kad šimtmečius veikusiame tarptautinės prekybos mechanizme kažkas nutrūko ir pasaulio ūkio dantračiai nustojo suktis. Gudragalviai ekonomistai jau pradeda kalbėti apie pasaulinės krizės pabaigą, rodo įvairius kylančius rodiklius ir baksnoja į žaliai nusidažiusias biržų švieslentes. Tačiau kas iš to? Kol neatsigaus tarptautinė prekyba, krizė nesibaigs. Jau Kolumbo (Kristupas Kolumbas, italas, laikomas Amerikos atradėju – red. past.) laikais karaliai suprato uostų reikšmę ir žinojo, kad tik tarpusavyje prekiaujančios šalys bus turtingos", – rašo dienraštis.

Duomenys slepiami

Taip pat kritikuojamas verslininkų godumas ir neapskaičiuoti, per daug ambicingi plėtros planai. Ekonomikos pakilimo metais jūrų transporto bendrovės esą masiškai statėsi ir pirko laivus, nes vos spėjo tenkinti užsakovų poreikius. Tačiau dabar, daugeliui pasaulio įmonių sumažinus gamybą, smukus krovinių srautams ir smarkiai nukritus transportavimo tarifams, dalis laivų, plaukiojusių tarp Azijos, Europos ir JAV, priversti išmesti inkarus. "Daily Mail" duomenimis, toks likimas ištiko net 12 proc. viso pasaulio krovininių laivų. Tačiau nuo visuomenės tai slepiama, nes daugelis kadaise buvusių galingų įmonių nenori pripažinti atsidūrusios prie bankroto slenksčio.

"Dabar vidutinės klasės krovininis laivas per parą mums kainuoja apie 7 tūkst. svarų sterlingų (26,3 tūkst. litų), tačiau per tą patį laiką jis mums uždirba tik 6 tūkst. (22,6 tūkst. litų). Taigi galite patys sau atsakyti, ką reikėtų padaryti su tokiu laivu", – britų dienraščiui sakė Londono jūrų krovinių bendrovės "Clarksons" vykdomasis direktorius Martinas Stopfordas.

Negailestingi skaičiai

Praeitų metų pradžioje vienai dienai išsinuomoti vidutinio dydžio tanklaivį, galintį gabenti iki 120 tūkst. t krovinių, kainavo 50 tūkst. JAV dolerių (120 tūkst. litų). Dabar – vos 6 tūkst. dolerių (apie 15 tūkst. litų).

Nusiųsti standartinį 12 m ilgio konteinerį iš Kinijos į Didžiąją Britaniją pernai kainavo 850 svarų sterlingų (apie 3,2 tūkst. litų). Dabar tai galima padaryti už 180 svarų sterlingų (apie 677 litus).

Krovininio (ne konteinerinio) laivo nuoma parai pernai pavasarį kainavo 300 tūkst. JAV dolerių (720 tūkst. litų). Šiandien – kiek daugiau nei 10 tūkst. dolerių (24 tūkst. litų).

Dienraščio teigimu, jūrinė prekyba pasaulyje 2008 m. iš viso smuko apie 4,7 proc. Spėjama, kad šiemet nuosmukis bus dar didesnis – apie 8–10 proc.

Jūromis ir vandenynais kasmet gabenama 8,2 mlrd. t įvairiausių krovinių. Vidutinio dydžio krovininiai laivai vienu metu gali gabenti apie 100 tūkst. t krovinių. Taigi vos 5 proc. sumažėjęs krovinių srautas (iki 7,8 mlrd. t), jau palieka dešimtis laivų be darbo.

Šaltinis: "Daily Mail"