Baltijos šalis sukaustęs sunkmetis privertė trauktis kai kurias čia dirbusias užsienio įmones. Tačiau sunkių sąlygų išsigando ne visi. Kai kurie investuotojai pasinaudojo proga ateiti į Lietuvą.

2008 m., Lietuvoje jau pasirodžius pirmiesiems krizės ženklams, mūsų šalis sulaukė gana stambių Suomijos bendrovių investicijų. "Nes mes jau žinome, ką reiškia ekonominė krizė, ir dedame daug vilčių į jūsų šalį", – šyptelėjo Pasi Harttunenas, vadovų atranka užsiimančios bendrovės "MPS Eesti" Baltijos regiono vykdomasis direktorius ir Suomijos bei Estijos prekybos rūmų vadovas.

– Nuo ko pradėjote verslą Lietuvoje?

– Mes (tarptautinė korporacija MPS – red. past.) praėjusių metų gruodį nupirkome bendrovę "Fontes Vilnius". Tai vadovų ir aukštos kvalifikacijos specialistų paieškos bei atrankos, vertinimo ir žmogiškųjų išteklių konsultacijų įmonė. Su ja įėjome į Lietuvos rinką. Kiek bendrovė kainavo? Atsakysiu taip: kai perki daiktą, visuomet galvoji, kad už jį šiek tiek permoki, o parduodančiam visuomet atrodo, kad jis prekę atiduoda pigiau, nei ji verta. Mūsų įsigytos bendrovės kaina, sakyčiau, buvo aukso vidurys.

Tiek, kiek paklojome už bendrovę, buvo verta. Ji turi gerą vardą ir yra žinoma vartotojams. Šiuo metu bendrovei, be manęs, vadovauja trys moterys. Visuomet teikiu pirmenybę verslo partnerėms moterims. Partnerystė tada būna ne tokia komplikuota, nes moterys atviros, sąžiningos, ištikimos. Pabrėžiu, vis dar kalbame apie verslo sritį.

O vyrai, kaip verslo partneriai, tarpusavyje konkuruoja. Partnerystė virsta į žaidimą "pasiskirstykime vaidmenimis": kuris bus įmonės generalinis direktorius, kuris – žemesnio rango vadovas. Galiausiai bendrovę tenka skaidyti į mažesnius padalinius, kad visi jaustųsi pakankamai svarbūs. Su moterimis niekuomet taip nenutinka: joms užtenka, kad yra partnerės ir visų svarba bendrovei vienoda.

– Kodėl palankiau sunkmečiu plėtoti verslą Lietuvoje, nei, pavyzdžiui, Vakarų Europos valstybėse?

– Vakarų Europos šalių rinkose labai didelė konkurencija. Pavyzdžiui, Vokietijoje bendrovės paprastai yra didžiulės, sukaupusios nemažai turto, kurio viso perkančiai organizacijai ne visada reikia. Pavyzdžiui, pirkdamas vieną vokiečių įmonę esi priverstas įsigyti dar dvi tris antrines bendroves, išblaškytas po regioną.

Be to, dažniausiai tai yra jau seniai įkurtos bendrovės, jų prekių ženklai garsūs, vartotojams gerai pažįstami. Už tokią įmonę, kuri yra viena rinkos lyderių, tektų pakloti apie 50 mln. eurų. O pirkti mažytes bendroves nėra prasmės, jeigu nori teikti kokybiškas paslaugas, sieki tapti lygiaverčiu rinkos žaidėju.

Lietuvoje padėtis kitokia, todėl manau, kad artimiausiu metu sulauksite daugiau investuotojų suomių.

– Kuo Lietuvos rinka dar gali būti patraukli užsienio investuotojams?

– Skandinavams Lietuva vis dar yra gana egzotiška šalis. Be to, jūsų valstybė – tarsi tramplinas į Baltarusijos ir Ukrainos rinkas. Jums, lietuviams, šios šalys labiau pažįstamos, jūs geriau išmanote jų tradicijas, kultūrą, suprantate kalbą. Visada parankiau į jų rinką įeiti per tokią šalį kaip Lietuva, nei pulti iškart. Pradėti verslą minėtose šalyje prilygtų košmarui. Nė nežinotume, ką daryti iškilus problemų.

Manau, kad dauguma suomių Lietuvoje pradėjo verslą būtent dėl šių priežasčių. Daug jų Lietuvoje verčiasi mažmenine prekyba, leidyba, investuoja į pramogų verslą. Logika labai panaši kaip ir turizmo srityje. Pavyzdžiui, norėdamas pakeliauti po užsienio valstybes pirmiausia renkiesi šalis kaimynes. Juk nepuoli tiesiai į Kiniją. Tie patys principai galioja ir versle. Nusprendus investuoti Japonijoje, reikėtų paaukoti kelis dešimtmečius vien tam, kad perprastum tos šalies kultūrą ir vis vien visą gyvenimą ten liktum užsienietis.

Investuoti į Estiją ar Latviją dabar nėra pats palankiausias metas. Jas pirmiausia iš trijų Baltijos valstybių palietė ekonominė krizė. Latvijoje šiuo metu ekonomikos padėtis ypač prasta. O į Lietuvą didysis sunkmetis tik ateina – prognozuojama, kad sunkiausia bus paskutinį šių metų ketvirtį ir kitų metų pradžioje.

– Klausantis jūsų susidaro įspūdis, jog suomiai tik ir laukė ekonominės krizės, kad galėtų šluoti Lietuvoje veikiančias bendroves. Tačiau sunkmetis krečia ir jūsų šalį, o rimtoms investicijoms reikia turėti ir kapitalo.

– Be abejonės, krizė juntama ir Suomijoje, tačiau pažvelkime į sunkmetį iš kitos pusės. Tai galimybių metas, ir reikėtų to nepamiršti. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus nekilnojamojo turto kainos buvo nežmoniškai pakeltos, o dabar jo vertė krinta. Todėl pradėti verslą Lietuvoje labai palanku, sakyčiau, net labai verta. Po keleto metų rinka atsigaus, o tuomet galėsime ramiai sau gurkšnodami kavą džiaugtis verslo rezultatais.

Be to, mes jau turime patirties, kaip išgyventi ekonominę krizę, žinome, ko tikėtis ir kaip sunkmečiu vystant verslą išvengti klaidų, kurios gana skaudžiai atsiliepia ekonomikai atsigavus. Praėjusio dešimtmečio pradžioje Suomija buvo patekusi į nepavydėtiną ekonominę padėtį ir kone pirmavo Europoje pagal bedarbių skaičių.

– Spėju, kad jau turite numatę bent preliminarų krizės įveikimo planą. Kokių taisyklių reikėtų paisyti verslo subjektams, norintiems išgyventi ekonomikos nuosmukį?

– Paprastai, kai ekonomika klesti, bendrovėse dirba daugiau žmonių. Tiek jų per krizę nereikia, todėl sunkmečiu darbdaviai šimtus darbuotojų paleidžia tiesiog į gatvę. Pirmoji taisyklė – nepulti iš karto atleisti darbuotojų. Reikia pabandyti rasti kitokių būdų, kaip sumažinti bendrovės išlaidas: pavyzdžiui, karpyti atlyginimus, pirmiausia pradedant nuo įmonės vadovų, eiti nemokamų atostogų ir kt. Kolektyvas yra tarsi šeima, kuri privalo rasti būdų, kaip išgyventi ir nuosmukius, o ne tik džiaugtis klestėjimu.

Esu tikras, kad po poros metų ekonomikai šalyje atsigavus tų bendrovių vadovai stengsis susigrąžinti per krizę atleistus darbuotojus, ypač tuos, kurie buvo puikūs savo srities specialistai, tačiau kurių dėl lėšų stokos darbdavys nepajėgė išlaikyti. Spėkite, ar jie sugrįš? Ne, nes dauguma bus radę naujas darbo vietas, be to, grįžti neleis išdidumas. O po poros metų situacija darbo rinkoje bus panaši: paklausa viršys pasiūlą, ypač aptarnavimo srityje. Juk ne taip seniai trūko padavėjų, vadybininkų, kasininkų.

Antra taisyklė: blogas naujienas kolektyvui būtina pranešti nedelsiant. Ypač per krizę. Čia tas pats, kaip pirmoji medicinos pagalba.

Trečia, kartoju, krizė yra galimybių metas. Vienas Lietuvos turimų kozirių – geografinė padėtis. Esate ES dalis šalia Rusijos. Taigi turite puikiausias sąlygas plėsti eksportą į šią šalį. Būtų kvailystė nepasinaudoti šia galimybe. Taip pat turite Klaipėdos uostą. Lietuvių produkcija gana aukštos kokybės, pavyzdžiui, maisto produktai. Tai – puiki eksporto prekė. Eksportas – vienas pagrindinių būdų išgyventi ekonomikos nuosmukį.

Skaičiai ir faktai

Tiesioginės Suomijos investicijos Lietuvoje 2008 m. sausio 1 d. siekė 1782,3 mln. litų, o 2007 m. sausio 1 d. jos siekė 1932,8 mln. litų.

Suomija užima septintą vietą pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį.