Pasaulio ekonomikai nepavyks išvengti antrosios recesijos bangos. Apie tokią grėsmę nebe pirmą kartą įspėja krizės pranašu pramintas ekonomistas Nourielis Roubini.
Padėtis nesikeis
Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija ir daugelis Europos šalių jau išnaudojo savo ekonominės politikos arsenalą ir šiuo metu nėra apsaugotos nuo vadinamojo antrojo dugno. Apie tai esą pirmiausia signalizuoja pernelyg lėtas pasaulio valstybių ūkio atsigavimo tempas.
"Jungtinėms Valstijoms šoviniai jau baigėsi", – sakė N.Roubini, Niujorko universiteto profesorius, neseniai kalbėdamas kasmečiame ekonomikos forume Italijoje.
"Tolesnės Federalinio rezervo banko politikos švelninimo priemonės (obligacijų pirkimas) padėties nepakeis. Vyriausybės iždo obligacijų pajamingumas jau nukrito iki 2,5 proc., nors palūkanų normų skirtumas didėja. Finansų politikos priemonės gali padidinti likvidumą, tačiau tai neišspręs šalies mokumo problemų", – kalbėjo ekonomistas.
Leidimosi greitis
Profesorius N.Roubini įspėjo, kad antrą šių metų pusmetį JAV ekonomikos prieaugis gali siekti mažiau nei 1 proc., nepaisant to, kad ūkis sulaukė didžiausios finansinės paramos per visą šalies istoriją: bazinės palūkanų normos sumažintos nuo 5 iki 0 proc., biudžeto deficitas siekia 10 proc. BVP, o į visą finansų sistemą įlieta 3 trln. JAV dolerių.
Dienraštis "The Daily Telegraph" pabrėžia, kad skirtingai nei dabartinis itin vangus ekonomikos atsigavimo tempas, net pokario metais po panašaus nuopuolio ūkis imdavo augti po 4–6 proc. per metus.
"Mes pasiekėme leidimosi greitį. Esant tokiai padėčiai, bet koks sukrėtimas gali nutempti ekonomiką atgal į recesiją. Augant tarpbankinėms palūkanoms, galime patekti į tą patį uždarą ratą, kuriame buvome 2008–2009 m., – dėstė N.Roubini. – Tikimybę, kad Jungtinių Valstijų laukia antroji recesijos banga, vertinčiau 40 proc. Dar prastesnės Japonijos perspektyvos. Net jeigu techniškai tai nebus pavadinta recesija, jaučiamas efektas bus toks pats."
Karti tiesa
Hansas Werneris Sinnas, Vokietijos ekonominių tyrimų instituto vadovas, įsitikinęs, kad Jungtinėms Valstijoms teks rinktis sunkų kelią, siekiant sumažinti užaugusią skolų naštą: "Tenka pripažinti karčią tiesą – ši pinigų ir biudžeto politika nėra išeitis. Amerikiečiai netrukus įsitikins, kad jų gyvenimo lygis krinta. Manau, kad dar dešimtmetį Jungtinių Valstijų laukia sunkumai."
W.Sinnas tvirtino, kad JAV paskolomis dengtų vertybinių popierių rinka smuko nuo 1,9 trln. JAV dolerių 2006 m. iki 50 mlrd. JAV dolerių pernai ir šalies nekilnojamojo turto rinką paliko priklausomą nuo valdžios veiksmų.
"Pasaulis paprasčiausiai nebenori vėl pirkti šių abejotinų finansinių produktų. Vokietija ir Japonija iš šios rinkos traukiasi, Kinijos ten jau nebeliko. Jungtinių Valstijų paskolų finansavimo sistema palaikoma tik tiek, kiek gyvuos vyriausybė, ir tai nebegali užtikrinti tvaraus ekonomikos atsigavimo", – sakė Vokietijos instituto vadovas.
Brangios skolos
Harvardo universiteto profesorius Niallas Fergusonas taip pat tvirtino, kad Jungtinės Valstijos jau išnaudojo finansinės pagalbos priemones. Kongreso biudžeto tarnyba įspėjo, kad jeigu nebus imtasi drastiškų veiksmų, vien paskolų palūkanoms sumokėti 2020-aisiais JAV teks atseikėti 20 proc. iš mokesčių surenkamų pajamų, o 2030-aisiais šios išlaidos sieks 36 proc.
"Atrodo, kad finansinė krizė Jungtinėse Valstijose nebekontroliuojama. Šalis atsidurs ties kritine riba, kai skolai administruoti teks išleisti daugiau lėšų negu skiriama saugumui, o tai yra pavojinga riba bet kuriai pasaulio lyderei", – kalbėjo N.Fergusonas.
Jis įspėjo, kad iškilo grėsmė pastaraisiais metais gyvavusiai JAV ir Kinijos santuokai, vadinamai "Kimerika". Kinija nebepageidauja toliau finansuoti Jungtinių Valstijų iždo obligacijų rinkos, sumažindama turimų skolos vertybinių popierių dalį nuo 13 iki 10 proc. Vietoj to Kinija ieško patikimesnių investicijų ir didina žaliavų atsargas, visame pasaulyje perka krizei atsparaus turto ar Azijos šalių obligacijų, taip tikėdamasi sumažinti prekybos perviršį ir neleisti brangti juaniui.
Euro klubas braška
JAV bendrovės, N.Roubini teigimu, turi užtektinai grynųjų, tačiau jos stengiasi dirbtinai pūsti pelną, darbo sąnaudų srityje vis dar laikosi politikos "kirsk ir degink": "Mes praradome 8,4 mln. darbo vietų, o jeigu įvertintume, kiek valandų buvo sutrumpinta darbo diena, šis skaičius padidėtų dar trimis milijonais. Dabar turime kas mėnesį sukurti po 450 tūkst. darbo vietų, kad per trejus metus grįžtume į prieškrizinę padėtį."
Euro zonos padėtis, anot profesoriaus, atrodo dar prasčiau. Metų pabaigoje, suveikus taupymo priemonėms ir krintant akcijų rinkoms, euro klubo šalių ekonomikos augimas gali priartėti prie nulio.
"Baimė prisiimti riziką, nepastovumas ir auganti valstybių nemokumo grėsmė dar sumenkins verslo, investuotojų ir vartotojų pasitikėjimą. Euro smukimas pataisys Europos išorinį balansą, tačiau naudą atsvers žala, kurią atneš sumenkusios eksporto ir augimo galimybės JAV, Kinijoje ir kylančiose Azijos šalyse", – prastą Senojo žemyno ekonomikos būklę prognozavo ekspertas.
"Paspyrėme skardinę"
Jis skaičiavo, kad 2015-aisiais turtingųjų pasaulio valstybių viešojo sektoriaus skolos sieks 120 proc. BVP, todėl šalys nebeturės jokių galimybių ir toliau skatinti savo ekonomikas. Jeigu jos nuspręs ir toliau nieko nedaryti ir pasikliauti laime, jos rizikuos įklimpti į skolos krizę, kurią šiemet išgyvena kai kurios ES senbuvės.
Jungtinėse Valstijose, kuriūose finansinės paramos priemonės jau baigia išsekti, per artimiausius mėnesius žadama labiau veržtis diržus. Bendrovių kapitalo išlaidos buvo gero lygio, nors liepą pastebimai sumažėjo. Būsto rinka jau išgyvena antrą kritimo bangą. Paskutinis JAV ekonomiką palaikantis rodiklis – vos 1 proc. augęs vartojimas.
"Tai, ką mes padarėme, tai paspyrėme skardinę žemyn keliu ir tuo tik pavogėme paklausą iš ateities", – rėžė N.Roubini.
Griežtas tonas
Dabartinę finansų krizę išpranašavęs N.Roubini dar prieš metus kalbėjo, kad ekonomikos stimuliavimo režimo nutraukimo programa didina recesijos antrojo dugno riziką.
"Masinio finansinio ir monetarinio stimuliavimo režimo nutraukimo strategija yra rizikinga, – savo skiltyje Didžiosios Britanijos finansų dienraštyje "The Financial Times" pernai rugpjūtį rašė N.Roubini. – Politikai sulauks griežtos kritikos, jei ims nutraukti stimuliavimo programas. Tiesa, kritikuojami jie bus ir už tai, kad jų nenutraukia."
Anot jo, jei vyriausybės ir centriniai bankai nuspręs, kad recesija baigėsi, ir pradės didinti mokesčius, mažinti išlaidas ir kovoti su per dideliu likvidumu, kils rizika, kad tose šalyse vėl kils "stagdefliacija" – laikotarpis, kai smunka ekonomika ir kyla defliacija.
Vizitinė kortelė
Nourielis Roubini gimė 1959 m. kovo 29 d. Stambule (Turkija) iš Irano kilusių žydų šeimoje. 1982 m. baigė ekonomikos studijas Bocconi (Italija) universitete, 1988 m. Harvardo (JAV) universitete apgynė socialinių mokslų daktaro laipsnį. Dirbo TVF, JAV federaliniame rezervų banke, Pasaulio banke. Prezidento Billo Clintono administracijos kvietimu užėmė vyresniojo ekonomisto postą, vėliau dirbo JAV iždo departamente. Šiuo metu – Niujorko universiteto profesorius.
Nuo 1991 m. savo moksliniuose tyrimuose daug dėmesio skyrė besivystančios ekonomikos šalims. Ypač daug gilinosi į procesus krizes išgyvenusiose Azijos ir Lotynų Amerikos valstybėse.
2006 m. rugsėjį paskelbė prognozes apie JAV artėjančią nekilnojamojo turto kainų burbulo pabaigą. Po to, kai tiksliai numatė JAV kilsiant kreditų krizę, "The New York Times" jį pavadino Daktaru Lemtimi.
2009 m. pareiškė nematantis, kad JAV ir viso pasaulio ekonomika greitai atsigaus. Dėl pesimistinių prognozių kolegos N.Roubini dažnai vadina pranašu.
Naujausi komentarai