„Iš Lietuvos valdžios institucijų trūksta garsesnio problemos formulavimo ne tik teigiant, kad mums finansavimas sumažės 24 procentais, bet ir pateikiant labai pagrįstus argumentus ir atsakant į argumentus tų, kurie siūlo finansavimą sumažinti. Tai yra argumentų dvikova, turi būti ne tiktai bendras padejavimas dėl to, kad ES parama sumažėjo. Aš raginčiau Lietuvą griežčiau pasisakyti už didesnį Europos Sąjungos biudžetą“, – sakė A. Kubilius.

Numatoma, kad Lietuvai ir kaimyninėms Baltijos valstybėms ES finansavimas daugiametėje perspektyvoje mažės.

„Visi žinome, kad Lietuva kartu su kaimyninėmis Latvija ir Estija gali čia patirti nemažų nuostolių. Iš dalies tie nuostoliai gali būti siejami su tuo, kad mes labai sparčiai augome per pastaruosius keliolika metų. Europa taip elgiasi, kad turtingos šalys paramos nebegauna, o kaip tik moka daugiau tam, kad padėtų kitoms valstybėms“, – teigė europarlamentaras.

Pasak A. Kubiliaus, Europos Parlamentas yra pasiūlęs, kad biudžeto apimtis siektų 1,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Dabar besibaigianti finansinė perspektyva siekia iki 1,16 proc. BVP, t. y. maždaug 200-300 mln. eurų skirtumas. Jeigu ES septynerių metų bendrasis biudžetas yra 1,200 mlrd. eurų, tai skiriantis procentams susidaro 200-300 mln. eurų biudžeto skirtumas. Jis atsiranda dėl biudžeto dydžio“, – aiškina A. Kubilius.

Europarlamentaras pažymi, kad, „kuo didesnis bus ES biudžetas, tuo mes irgi galėsime daugiau gauti“.

Vienas iš didžiausių praėjusiais metais išrinkto Europos Parlamento iššūkių bus patvirtinti naują ES biudžetą kitų septynerių metų laikotarpiui. Europos Komisijos parengtame biudžeto plane, pasak A. Kubiliaus, numatyta nuo 2021 m. nurėžti paramą Lietuvai beveik 2 mlrd. eurų, bet mūsų šalis paramos vis tiek gaus daugiau, negu įneš į bendrą ES katilą.

Lietuva pirmauja pagal ES paramos dalį šalies BVP ir yra antroje vietoje po Liuksemburgo pagal ES biudžeto lėšas, tenkančias vienam gyventojui.