Kuro kainos tuština sąskaitas

Vilniaus greitosios pagalbos paramedikai automobiliu skuba maždaug 500 kartų per dieną. Iškvietimų padaugėjo, tad išaugo ir nuvažiuojamų kilometrų skaičius.

„2021 metais pravažiavo virš 3 mln. kilometrų“, – tikino Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany.

Ir tai – 0,5 mln. kilometrų daugiau nei anksčiau. Ne tik išaugęs kilometražas, bet ir rekordinės kuro kainos sparčiau tuština sąskaitas.

„Mes mokėdavome apie 30–35 tūkst. eurų į mėnesį už kurą Vilniaus mieste, o dabar mes mokame apie 50 tūkst. eurų“, – tvirtino Z. Skvarciany.

Sostinės greitosios pagalbos stoties direktorius tikino, kad jei ne savivaldybės parama, išsisukti iš padėties būtų sudėtinga. Nors savivaldybė tiesiogiai kurui pinigų skirti negali, tačiau sutaupyti išaugusioms sąskaitoms padeda netiesiogiai – nupirkę reikalingų priemonių. Sutaupytais pinigais greitosios pagalbos stotis ir apmoka sąskaitas.

„Norime ar nenorime, iškvietimas yra, mes privalome važiuoti. Tas sprendimas yra gana sudėtingas, kadangi visi pinigai eina degalams“, – sakė Z. Skvarciany.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Lyg ant mielių augančios degalų kainos – galvos skausmas ir kitų miestų bei rajonų greitosios medicinos pagalbos stotims. Šiauliečiai sako, jog dėl išaugusių sąskaitų spaudžiasi kaip išmano.

„Mes kituose rajonuose padedame pandemijos metu, kai reikia daugiau pervežimų. Tie kilometrai ženkliai išaugę, mes to kuro nelimituojame, stengiamės susispausti iš vidinių resursų“, – teigė Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties Transporto skyriaus viršininkas Valdas Umaras.

Degalinėse mažėja apyvarta

Vasario kuro kainos jau vadinamos istorinėmis. Palyginti su sausio mėnesiu, kai kuriose degalinėse pakilo dar 10 centų.

„Visų laikų rekordas Lietuvoje, kokią kainą mes matome. Vidutinė yra 1,49 Eur. Lietuviai yra matę gana dideles kainas dar prieš gerą dešimtmetį, kai buvo litas“, – kalbėjo „Pricer.lt“ atstovas Petras Čepkauskas.

Tada už litrą jos siekė vidutiniškai 1,47 Eur. Tačiau tuštėja ne tik vairuotojų kišenės, bet ir Lietuvos pasienyje įsikūrusios degalinės. Pastarosios skundžiasi drastiškai sumažėjusia apyvarta dėl Lenkijoje sumažinto PVM degalams ir maždaug 30 centų už litrą pigesnių degalų.

Valdžia priėmė stručio pozą – galva į smėlį.

„Bendraujame su kolegomis ir matome, kad ta situacija yra iš tikrųjų bloga. Pagal praeitos savaitės duomenis, apyvarta sumažėjo dvigubai tiek privačiame, tiek sunkiojo transporto sektoriuje“, – šnekėjo Lietuviškų degalinių sąjungos direktorius Vidas Šukys.

Valdžia jau anksčiau sakė, kad jokių PVM lengvatų nei maistui, nei degalams taikyti nežada, todėl deglų pardavėjai laukia alternatyvių pasiūlymų.

„Valdžia priėmė stručio pozą – galva į smėlį. Mes apie sausio 23 d. buvome nusiuntę kreipimąsi. Gavome tik vieną lakonišką atsakymą – „laiškas gautas“, – apgailestavo V. Šukys.

Dėl galimų ilgalaikių vežėjų sutarčių su Lenkijos degalinėmis, sąjunga sakė netikinti, kad situacija net ir pasibaigus lengvatinio PVM tarifo laikotarpiui Lenkijoje pasitaisys.

Gerų žinių neturi

O ekonomistai jau suskaičiavo, kiek per pirmąsias savaites pritaikius lengvatą degalams ir maistui kaimynystėje išleido lietuviai.

„Atsiskaitymai kortelėmis sudaro apie trečdalį visų atsiskaitymų. Galima sakyti, kad per savaitę yra išleidžiama nuo 6 iki 9 mln. eurų“, – aiškino SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Dėl kuro kainų ateityje optimistinių prognozių nėra. Dėl karo Ukrainoje naftos kaina jau pasiekė 100 JAV dolerių už barelį, o tai reiškia, kad benzino ir dyzelino kainos degalinėse viršys naujus rekordus.

„Galima sakyti, kad artimiausiomis savaitėmis 1,60 Eur bus labai netoli. Gali būti, kad jis bus“, – svarstė T. Povilauskas.

Prieš dvejus metus kovą, paskelbus pirmąjį karantiną, litras degalų Lietuvoje kainavo maždaug 50 centų mažiau nei dabar.