Ekspertai nuogąstauja, kad iš termofikacinių elektrinių atėmus ar sumažinus elektros energijos supirkimo kvotas ir jas perdavus "Lietuvos energijos" (LE) valdomai elektrinei Elektrėnuose, per metus be reikalo būtų sudeginta daugiau kaip 100 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų.

Pavojingi signalai

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirdo aukštų Vyriausybės pareigūnų pareiškimai, kad termofikacinėms elektrinėms vertėtų visiškai nebeduoti elektros gamybos kvotų, o jas skirti LE elektrinei Elektrėnuose. Pagrindinis motyvas - esą termofikacinės elektrinės neva yra mažiau efektyvios negu LE blokai.

Lietuvos energijos konsultantų asociacijos (LEKA) direktorius Martynas Nagevičius vakar surengtoje spaudos konferencijoje neigė, kad termofikacinės elektrinės yra mažiau efektyvios už LE blokus.

"Tam, kad LE žiemos metu pagamintų 1 mWh elektros energijos, reikia 381 kubinio metro dujų (senieji blokai), arba 222 m³ dujų naujajam blokui. Tuo metu Kauno termofikacinė elektrinė, gamindama 1 mWh, sunaudoja 162 m³ dujų, Panevėžio energija - 133 m³, Vilniaus TE-3 - 149 m³", - skaičius vardijo direktorius.

Jis atkreipė dėmesį, kad visas elektros kvotas perdavus LE naujausiams blokui, tam pačiam kiekiui energijos pagaminti, būtų suvartota 50 mln. kub. metrų daugiau gamtinių dujų.
"Už šį skirtumą sumokėtų vartotojai, išlaidos VIAP padidėtų 65 mln. litų", – sakė Lietuvos energijos konsultantų asociacijos direktorius.

Netikėtas pasiūlymas

M.Nagevičius vakar viešai prabilo, norint sumažinti elektros energijos kainas, reikia išjuntgti Elektrėnuose esantį naujausią LE IX bloką.

"Prie dabartinių dujų kainų šis gigantas turėtų atlikti "rezervinio ginklo" rolę. Tai yra, stovėti nedirbdamas, o naudojamas tik labai išskirtiniais atvejais. Taip, jis kainavo daug, bet, pavyzdžiui, priešraketinės raketos taip pat labai brangios, tik jomis nešaudoma kasdien. Paradoksalu, tačiau taip kasmet būtų sutaupoma dešimtys milijonų litų ir tai turėtų įtakos Lietuvoje gaminamos elektros kainoms",- teigė M.Nagevičius.

Brangtų šiluma

Pasak Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) generalinio direktoriaus Evaldo Paulavičiausė, jei KTE būtų nubraukta elektros kvota, kauniečiams šilumos kaina padidėtų bent 1 centu. Vilniuje kaina už šildymą kiltų 1–1,5 cento.

E.Paulavičiaus teigimu, pastaruoju metu pastebima grėsminga tendencija. "Viešojoje erdvėje formuojama melaginga nuomonė apie termofikacinių elektrinių efektyvumą. Tai daroma sistemingai. Matome, kad kažkam labai rūpi diskredituoti vienus efektyviausių dabar Lietuvoje esančius elektros gamintojus, kad būtų galima lengviau vykdyti pavojingą elektros kvotų perskirstymą. Tai tikrai pražūtinga strategija",- teigė E.Paulavičius.

Ekspertus taip pat stebina, kad apie elektros energijos kvotų nubraukimą prabilta prasidėjus šildymo sezonui.

"Negalima nubraukti VIAP įpusėjus šildymo sezonui ir palikti įmonę su rimtomis problemomis. Nukirpus elektros kvotas tektų išjungti dalį įrengimų, kiltų problemų su verslo klientais, kuriems teikiame garą, o jiems strigtų gamyba. Natūralu, kad KTE patirtų nuostolių, kurie tikrai turėtų įtakos šilumos kainai. O mes ir taip dėjome daug pastangų, kad šį šildymo sezoną atpigtų šiluma - dabar ji kainuoja 16,81 ct/kWh, o tai yra 16 proc. mažiau negu pernai", – sakė E.Paulavičius.

Skundžiasi ir panevėžiečiai

Pasak "Panevėžio energijos" generalinio direktoriaus Petro Diksos, Panevėžio termofikacinė elektrinė elektrą gamina pigiausiai iš didžiųjų Lietuvos miestų. Jei Vyriausybė pritars Energetikos ministerijos nutarimui ir kvotų Panevėžio TE nepadidins, kitąmet elektrinė stovės be darbo.

"Energetikos ministerijos paskelbtas 2014 m. energijos apimčių projektas ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės nustatytos supirkimo kainos, leidžia prognozuoti, kad kitąmet mūsų elektrinė veikla nepadengs gamybos kaštų, mes patirsime apie 4 milijonus litų nuostolio. Dalis nuostolio bus perkelta ant šilumos kainų, o kitą dalį teks skolintis. Tai dar labiau apsunkins elektrinės statybai imtos paskolos grąžinimą", - sakė P.Diksa.

Anot jo, kvotas Panevėžio TE reikėtų padidinti dėl kelių motyvų: ši elektrinė pigiausiai pagamina daugiausiai elektros energijos, turi 43 mln. litų vertės neišmokėtą paskolą, kasmet turi atiduoti apie 6,5 mln. litų.. Taigi, 65 gigavatvalandes energijos ji esą pagamins per tris mėnesius, o likusį laiką bus be darbo.