„Manau, kad tas labai gražiai pateiktas sprendimas prekybos centrų vadovų visuomenei, bet paslėpti ketinimai negalėjo atliepti nepasitenkinimo žmonių. Manau, kad ta baimė prekybos centrų, kad gali būti sugriežtinta prekyba alkoholiu ir būtų įvestos specializuotos parduotuvės, tai ji iššaukė tuos veiksmus, kad sukeltų neapykantą tam tikrą valdžia“, - interviu Žinių radijui trečiadienį sakė L.Graužinienė.

Jos teigimu, visuotinis prekybos tinklų reikalavimas parodyti asmens dokumentą perkant alkoholį buvo neteisėtas.

„Tai buvo susitarimas kai kurių prekybos didžiųjų centrų. Kaip vakar kalbėjo Seimo nariai diskusijoje - ypač dirbantys Teisės ir teisėtvarkos komitete, kad tas sprendimas ir dabar prieštaravo įstatymams, ir jeigu kažkas būtų jį apskundęs teismams, tai jie būtų išaiškinę, kad neteisėtai prašė dokumentų. Kad būtų pilnas aiškumas ir tie žmonės, kurie dirba parduotuvėse, pardavėjai ir kasininkai nepatirtų užgauliojimų ir stresų, buvo numatyta pataisyti įstatymą, kad būtų aiškiai reglamentuota, kam reikia prašyti dokumento“, - kalbėjo L.Graužinienė.

Seimas antradienį nutarė, kad pirkėjų amžių įrodančio dokumento turi būti reikalaujama tik kilus abejonių dėl amžiaus.

Nuo rugsėjo 2-osios 6 prekybos tinklai - „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“, „Prisma“ ir „Aibė“ - pradėjo akciją, reikalaudami asmens dokumento iš visų žmonių, perkančių alkoholį. Prekybininkai teigė siekiantys užkirsti kelią alkoholio pardavimui nepilnamečiams ir skatinti visuomenės sąmoningumą - anot jų, nuo akcijos pradžios alkoholio pardavimai šiuose tinkluose sumažėjo 9 proc.

Kritikai svarstė, kad nauji reikalavimai tėra viešųjų ryšių akcija ir bandymas visuomenės pyktį nukreipti į politikus, svarstančius alkoholį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse ar sutrumpinti prekybos juo laiką.