„Gyvūno įsigijimas neturi būti impulsyvus, neapgalvotas: ėjau turguje, pamačiau ir parsinešiau. O ir turgavietės tikrai nėra ta vieta, kurioje reikėtų skatinti pardavinėti naminius gyvūnus. Iniciatyvą uždrausti gyvūnų prekybą turguose, kuria dažnai naudojasi gyvūnų „daugintojai“, palaikau, tačiau manau, kad pavienės iniciatyvos neišspręs įsisenėjusių problemų gyvūnų teisių srityje. Tam reikalingi sisteminiai pokyčiai ir manau, kad juos galėtų inicijuoti Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba, kuriai vadovautų Seime priesaiką davęs Gyvūnų gerovės kontrolierius“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys L. Jonauskas.

Jis yra įregistravęs įstatymo pataisas, kuriomis siūloma steigti šią naują gyvūnų gerovę kontroliuojančią instituciją. Politikas tikisi, kad tai leistų išspręsti įsisenėjusias gyvūnų teisių problemas ir padėtų išvengti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų.

Linas Jonauskas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Šiuo metu pagrindines gyvūnų gerovės kontrolės funkcijas atlieka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai. Pasak L. Jonausko, ši tarnyba kontroliuoja daugiau kaip 140 tūkst.  ūkio subjektų: prekybos ir viešojo maitinimo įmones, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamintojus, pienininkystės ūkius, pašarų, veterinarinių vaistų gamybos ir kitas įmones.

„Tarnyba kasmet atlieka apie 47 tūkst. patikrinimų, ištiria per 4 tūkst.  vartotojų skundų ir suteikia daugiau kaip 4 tūkst. konsultacijų. Naivu tikėtis, kad tiek funkcijų turinti tarnyba skirs pakankamai dėmesio gyvūnų gerovės kontrolei, teiks reikšmingus siūlymus, kurie leistų sistemiškai spręsti gyvūnų gerovės ir apsaugos problemas“, – sako L. Jonauskas.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisose numatoma, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba kontroliuotų ir prižiūrėtų, kaip įgyvendinami Lietuvos ir tarptautiniai teisės, reglamentuojantys gyvūnų gerovę, tirtų skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliktų tyrimus dėl galimų gyvūnų gerovės pažeidimų, taip pat nagrinėtų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo gyvūnų gerovės srityje, perduotų informaciją ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, teiktų Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl priemonių gyvūnų gerovei pagerinti, teisės aktų pakeitimo pasiūlymus.

Gyvūnų gerovės kontrolierius 5 metų kadencijai Seimo pirmininko teikimu būtų skiriamas Seimo. Tas pats asmuo kontrolieriumi negalėtų būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

ELTA primena, kad Laisvės frakcijos Seime seniūnė Ieva Pakarklytė įregistravo pasiūlymą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma uždrausti prekiauti gyvūnais augintiniais lauko sąlygomis ir turgavietėse.