Lietuva nesiekia žūtbūt įsivesti eurą, tačiau suprantama – jeigu euro zona egzistuos, tai padaryti vis tiek reiks. Labiau siekdama laikytis fiskalinės drausmės, o ne įsivesti bendrą valiutą, Lietuva savaime artėja prie euro.

Vertina ilgalaikį tvarumą

Europos Komisija (EK) ir Europos centrinis bankas (ECB) kas dveji metai skelbia pranešimą apie euro zonai nepriklausančių ES šalių konvergenciją, t. y. ekonominio lygio supanašėjimą. Naujausias pranešimas paskelbtas šių metų gegužę. Vertinama, ar ES priklausančios, bet bendros valiutos dar neturinčios šalys atitinka Mastrichto kriterijus, dar žinomus kaip konvergencijos kriterijai.

Iš dešimties ES priklausančių vertinamos aštuonios šalys, nes dvi – Jungtinė Karalystė ir Danija – yra pareiškusios, kad nedalyvaus ekonominėje pinigų sąjungoje. Šiemet EK ir ECB vertino Bulgariją, Čekiją, Latviją, Lietuvą, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Švediją.

Pranešime atkreipiamas dėmesys, kad, vertinant atitiktį konvergencijos kriterijams, tvarumas yra esminis veiksnys, nes konvergencija privalo būti ilgalaikė. Pabrėžiama, kad nestabilūs pamatiniai kriterijai (Mastrichto kriterijai) kelia grėsmę ne tik pačioms šalims, bet ir visos euro zonos sklandžiam veikimui ir yra pagrindinės dabartinės ekonominės bei finansų krizės priežastis.

Sunkiausia kliūtis – infliacija

„Norint sukurti tvariai konvergencijai palankią aplinką Lietuvoje, reikia, kad ekonominės politikos veiksmai būtų nukreipti bendram makroekonominiam stabilumui ir nuolatiniam kainų stabilumui užtikrinti“, – rašoma minėtame pranešime apie konvergenciją. Perspėjama, kad Lietuvai yra nepaprastai svarbu tęsti visapusės konsolidacijos, atsižvelgiant į išlaidas, įgyvendinimą.

„Lietuvai vis primenama, kad įgyvendinti dviejų iš penkių Mastrichto kriterijų – infliacijos ir biudžeto deficito – nepavyksta jau ilgą laiką. Lietuvai, kaip mažos ir kylančios ekonomikos šaliai, sunku atitikti infliacijos kriterijų, kurio nesilaikoma nuo 2005 m. Vienas iš veiksnių – kainų lygis – Lietuvoje yra žemesnis nei visoje ES, praėjusiais metais jis siekė 66 proc. bendro ES kainų lygio. Todėl tai sunkiausiai vykdomas Mastrichto kriterijus“, – pabrėžė Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė.

„Infliacija pastaruoju metu nulemta išorinių veiksnių ir, svarbiausia, didesnio jų poveikio vidaus kainoms, palyginti su euro zona. Viena vertus, mes negalime paveikti energetinių kainų tendencijų, bet galime sumažinti energetinių prekių suvartojimą įgyvendinę revonacijos procesą. Tačiau, kaip žinia, šis planas Lietuvoje neveikia“, – sakė Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Daug kas – politikų rankose

Tik daliai konvergencijos kriterijų Lietuva gali turėti įtakos. „Tai yra biudžeto deficitas ir valstybės skolos rodikliai, kitų – infliacijos bei ilgalaikių palūkanų normų – tiesiogiai paveikti negalime“, – sakė V.Klyvienė.

Paklausta, ką rodo 2012 m. pirmo pusmečio Lietuvos biudžeto rezultatai, V.Klyvienė pabrėžė, kad nusistatę 3 proc. biudžeto deficito tikslą labai rizikuojame jo neįvykdyti. „Deficito ir BVP santykis priklauso ne tik nuo biudžeto rezultatų, bet ir nuo makroekonominių rodiklių. Kol kas rizika yra subalansuota. Tačiau laikausi nuomonės, kad nepalikę erdvės svyravimams mes labai rizikuojame“, – sakė ji.

Ji primena, kad kažkodėl pamirštama, jog įsivesti eurą 2007-aisiais iš esmės sutrukdėme mes patys – dėl atskirų lygių valdžios nekoordinuotų veiksmų ir išvakarėse padidintų viešojo transporto kainų Vilniaus mieste. Atrodo, niekas nežinojo, kad jos patenka į vartotojų kainų indekso skaičiavimus.

DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius primena, kad šiemet Latvija, kryptingai siekdama atitikti Mastrichto kriterijus ir suvaldyti infliaciją, apsisprendė nuo liepos 1-osios sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Nors PVM mažinamas vienu procentiniu punktu – nuo 22 iki 21 proc., toks sprendimas, anot R.Bancevičiaus, turėtų padėti šaliai šiek tiek sulėtinti infliacijos augimą. „Kiek tai turės įtakos, pamatysime kitais metais, bet atrodo, kad Latvijos valdžia imasi netgi tokių netradicinių sprendimų“, – sakė analitikas.

R.Bancevičiaus teigimu, Estija taip pat papildomai pasistengė, kad eurą turėtų jau nuo 2011-ųjų. „Buvo nuspręsta surinkti dividendus iš valstybės įmonių ir taip sumažinti biudžeto deficitą. Yra ne vienas legalus būdas, kaip galima paspartinti šalies ekonominių rodiklių atitiktį konvergencijos kriterijams, tačiau pirmiausia tai yra politinės valios klausimas“, – sakė jis.

Latvija mus ima lenkti

Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė nesenai yra pareiškusi, kad Lietuvos tikslas – ne euras, o disciplinuota pragmatinė mokesčių politika. Vadovės nuomone, Lietuva pereiti prie euro bus pasirengusi 2014 m., jeigu euro zonos plėtros nesustabdys Europos skolų krizė.

Vertindami Lietuvos ir Latvijos pastangas atitikti Mastrichto kriterijus analitikai pabrėžia, kad Latvija šioje srityje pranašesnė už Lietuvą. Nors Lietuvos tikslas – ne euras, bet fiskalinė drausmė, atrodo, kad Latvijai, siekiant įsivesti eurą, geriau sekasi išlaikyti ir fiskalinę drausmę.

„Latvija yra priėmusi labai drastiškas taupymo priemones, kurios dabar duoda rezultatų. Kažin, ar Lietuvos visuomenė būtų buvusi patenkinta, jeigu Lietuvoje būtų buvę taupoma dar stipriau“, – sakė V.Tauraitė. Pasak jos, Lietuva nerodo didelės iniciatyvos tapti euro zonos šalimi, o Latvija yra gerokai aktyvesnė valstybė ir yra užsibrėžusi tikslią datą, kada ketina įsilieti į euro zoną, – 2014-aisiais.

Vertindama Latvijos ir Lietuvos ekonominį potencialą V.Klyvienė nemato reikšmingo skirtumo, tačiau iniciatyva įsivedant eurą yra skirtinga. „Latvija Mastrichto kriterijų siekia kryptingai, o mūsų strategiją galėčiau apibūdinti – “kur vėjas nuneš", – sakė analitikė. Pasak V.Klyvienės, tai yra blogai, nes, nors strateginio tikslo neatsisakoma, oficiali euro įvedimo data dingo iš visų įmanomų oficialių dokumentų.

„Pasakymas ''Įsivesime eurą, kai įvykdysime kriterijus“ nėra strategija, tai greičiau jos nebuvimas. Neatrodo, kad būtumėm pasimokę iš pirmosios nesėkmės, kai įžengti į euro klubą formaliai sutrukdė 0,1 proc. per didelė infliacija", – mano V.Klyvienė.

Trečioji sesė be euro

Estija pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Atrodo, kad Latvija jo irgi siekia, todėl gali atsitikti taip, kad Lietuva bus paskutinė iš Baltijos šalių, įsivedanti eurą.

„Euras, ypač šiandienos kontekste, tikrai nėra tas veiksnys, galintis išskirtinai pagerinti šalies įvaizdį, tačiau ilguoju laikotarpiu narystė euro zonoje mums būtų naudinga. Manau, tai, kad neturime aiškios strategijos dėl euro, ypač jei Latvija ir toliau demonstruos kryptingą siekį, gali reikšmingai sumažinti mūsų patrauklumą viso Baltijos šalių klubo kontekste“, – mano analitikė V.Klyvienė.

R.Bancevičiaus teigimu, jeigu Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių liks be euro, ko gero, pirmiausia neigiamai atrodysime užsienio investuotojų akyse. „Jeigu investuotojai rinksis iš Rygos ir Vilniaus, žinoma, kad pasirinks Rygą pirmiausia dėl bendros valiutos“, – sakė jis.

Apibendrinant analitikų prognozes, atitikti Mastrichto kriterijus Lietuva pradės ne anksčiau kaip 2015-aisiais.

Komentarai

Algirdas Butkevičius

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys

Nors Lietuva pagal įsipareigojimą siekti Mastrichto kriterijų artėja prie aukštesnio lygio, tačiau gyventojų gyvenimas dėl to negerėja. Pasirinktas kelias pateisina konvergencijos lūkesčius, tačiau skurdina žmones.

Dabartinė Lietuvos Vyriausybė, siekdama įgyvendinti fiskalinę drausmę, taiko tik vieną priemonę – išlaidų mažinimą. Makroekonominiai dalykai nustumti į šalį, nes ekonomikos augimas nėra skatinamas. Pernai augusi Lietuvos ekonomika progresą padarė tik privačiojo sektoriaus, t. y. verslininkų, dėka. Šiuo metu eksporto augimas lėtėja, o Vyriausybė nepasistengė sukurti atskirų programų infrastruktūrai vystyti, kas galėtų skatinti verslą vidaus rinkoje. Pvz., niekada Lietuvoje nuo Nepriklausomybės pradžios nebuvo tokia situacija, kad vasarą nebūtų rekonstruojama automagistralė, kad nebūtų patvirtintos žvyrkelių asfaltavimo programos ir pan. Tai yra visa tai, ką Vyriausybė turi sparčiai įgyvendinti siekdama panaudoti ES lėšas, skatinti verslą ir surinkti daugiau lėšų į biudžetą.

Nors pirmo pusmečio biudžeto surinkimo planas vykdomas, ekonomikos augimas stoja. Norint įvertinti ekonominę būklę jau neužtenka pasižiūrėti į BVP rodiklį, reikia vertinti, kaip auga žmonių pajamos, kaip kinta vartojimas, ir kelti klausimą, ar dėl ekonomikos augimo žmonių gyvenimas gerėja? Pernai Lietuvoje iš visų ES šalių realus darbo užmokestis sumažėjo.

Mano manymu, siekiant išlaikyti konvergencijos kriterijus ir neskurdinant žmonių, pirmiausia, ES lėšos neturi būti skirtos pravalgyti ir įvairioms stažuotėms bei paslaugoms, kurios neduoda daug naudos, o kainuoja milijonus. ES pinigai turi būti nukreipti į infrastruktūros plėtrą, ilgalaikį ekonomikos skatinimą. Vienas milijardas litų infrastruktūrai panaudotų lėšų tiesiogiai sukuria 500 tūkst. darbo vietų, o viena tiesiogiai sukurta darbo vieta sukuria dar 3–6 darbo vietas.

Mano nuomone, Lietuva Mastrichto kriterijus atitiks ne anksčiau kaip 2015-aisiais, gali būti, ir 2016 m.

Kęstutis Masiulis

Seimo Ekonomikos komiteto narys

Manau, kad Lietuva jau šių metų pabaigoje gali spėti pasirengti, o kitais metais – jau ir atitikti Mastrichto kriterijus, pateikti prašymą ir 2014 m. įsivesti eurą. Yra įvairių samprotavimų, kad galbūt neverta įsivesti euro, kai euro zonoje tęsiasi nestabilumas ir kyla euro žlugimo grėsmė. Bet nors euro ir neturime, litą esame tvirtai susieję su euro kursu, o tai reiškia, kad tiesiogiai jaučiame visus su euro stabilumu susijusius padarinius jau dabar.

Prie Mastrichto kriterijų Lietuva artėja ne savaime. Vyriausybė labai stipriai dirbo ir siekdama Mastrichto kriterijų labai stipriai politiškai kentėjo, nes reikėjo priimti labai nepopuliarias priemones.

Lietuva gyveno skolon ir skolų kupra grėsmingai didėjo, reikėjo nedelsiant imtis sprendimų, siekiant sustabdyti tokią neigiamą tendenciją. Pirmiausia, reikėjo imtis taupymo. Taip pat buvo imtasi priemonių gelbėti į sąstingį pakliuvusį verslą ir padedama jam kabintis į eksporto rinkas. Prasidėjusi viešųjų pastatų renovacija taip pat skatino vidaus rinkoje dirbantį verslą. Vienas iš nepopuliariausių, bet veiksmingų sprendimų buvo mokesčių didinimas.

Sunkiausiai sekasi atitikti infliacijos kriterijų ir išlaikyti 3 proc. infliaciją. Mano nuomone, nereiktų trūks plyš imtis dirbtinių priemonių, pvz., PVM mažinimo, kaip pasirinko latviai. Daug svarbiau yra tvari ekonomika.

Kęstutis Glaveckas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas

Biudžeto subalansavimas buvo pagrindinis šios Vyriausybės tikslas. Lietuva biudžeto deficitą siekia sumažinti ne vien dėl Mastrichto kriterijų. Kuo didesnis deficitas, tuo žemesni šalies skolinimosi reitingai. Biudžeto deficitas – rodiklis, kaip yra tvarkomi viešieji finansai.

Šiuo metu Mastrichto kriterijai svarbūs ne kaip euro siekiamybė, bet kaip fiskalinės drausmės parametrai, rodantys, kaip valstybėms sekasi tvarkyti savo finansus.

Latviai politiškai nenori blaškytis, jeigu taip pasakė, tai to siekia, tačiau kiek tai yra realu – atskiras klausimas. Tiek Latvijai, tiek Lietuvai sunkiausia laikytis Mastrichto infliacijos kriterijaus. Tačiau ekonomika be infliacijos – bloga ekonomika. Kainų padidėjimas, jeigu tai nesusiję su energetikos žaliavų kainų padidėjimu, reiškia, kad didėja įmonių pajamos ir kapitalas. Tačiau būtina sąlyga, kad infliaciją kompensuotų atlyginimų augimas. Dabar problema – ne infliacija, o maži atlyginimai ir lėtas jų augimas.

Jeigu latviai ir įsives eurą 2014-aisiais, Lietuva tikrai neliks su ilga nosimi. Yra šalių, kurios neturi euro, bet pritraukia investuotojų. Investuotojams nesvarbu, šalyje atsiskaitoma eurais, litais ar Danijos kronomis. Investuotojai eina ten, kur gali gauti pelno, o pelnas didesnis ten, kur yra kvalifikuotos darbo jėgos ir galima sukurti aukštos pridėtinės vertės produktų.