Paprastiems žmonėms geriausia įsikurti Vilniuje, verslininkams – Klaipėdoje, o Kauną pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudarytą bendrą šalies savivaldybių indeksą lenkia net Panevėžys. Tačiau vertinant miestus pagal patrauklumą investuotojams, visiems trims šalies didmiesčiams koją kiša per dideli mokesčiai.

Net geriausi turi trūkumų

LLRI sudarytame savivaldybių, kuriose geriausiai užtikrinama žmonių ekonominė laisvė, sąraše pirmą vietą antrus metus iš eilės užima Klaipėda. Sudarant indeksą buvo vertinamos devynios kiekvienos savivaldybės sritys – komunalinis ūkis, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, investicijos bei plėtra, mokesčiai, biudžetas ir turto valdymas bei administracijos darbas.

Surinkusi 69,4 balo iš šimto galimų Klaipėda aplenkė antroje vietoje likusį Vilnių bei ketvirtoje atsidūrusį Kauną, trečią vietą šiame reitinge užėmė Panevėžys. Specialistai sudarė ne tik bendrą savivaldybių indeksą, bet surikiavo miestus pagal patrauklumą gyventojams, investuotojams ir administracijos darbą.

Paaiškėjo, kad patraukliausias miestas gyventi – Vilnius, antroje vietoje Klaipėda, trečioje – Kaunas. Tačiau sąraše, kuriame miestai įvertinti pagal galimybes kurti naują verslą, situacija visiškai kitokia. Čia pirmauja Klaipėda, po jos yra Panevėžys ir Palanga, o Vilnius ir Kaunas lieka už trejetuko ribų.

„Net ir geriausiai įvertinta savivaldybė nesurinko 100 balų, tai rodo, kad yra kur tobulėti. Be to, kai kurios net geriausių savivaldybių sritys įvertintos prastai“, – teigė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Verslininkams – sunkumai

Kodėl pagal šį indeksą Vilnius bei Kaunas neatrodo patrauklus investuotojams ir kokie didžiausi Klaipėdos pranašumai? Pasak Ž.Šilėno, didžiausia didmiesčių problema ta, kad valdininkai dažnai nelinkę prisitaikyti prie verslininkų.

„Verslininkai ateina pas valdininkus ir bando įtikinti, kad jiems leistų pradėti verslą. Taip neturi būti, tai skatina korupciją. Žmonėms turi būti leidžiama veikti, tuomet gyventi visiems bus geriau“, – įsitikinęs Ž.Šilėnas.

Vertindami miestus, kiek palankios sąlygos norintiems juose investuoti, didžiausią dėmesį specialistai skyrė savivaldybių duomenims apie investicijas bei plėtrą ir įvairių mokesčių dydžiui – nekilnojamojo turto (NT), valstybinės žemės nuomos bei mokesčiui už verslo liudijimus.

Nors pagal materialines investicijas, tenkančias vienam gyventojui, Vilnius lenkia Klaipėdą ir Kauną, bendrą balą sostinei dėl patrauklumo investuotojams LLRI specialistai sumažino už per didelius mokesčius.

2010-aisiais vienam Vilniaus gyventojui teko 6984 litai investicijų, klaipėdiečiui – 4776 litai, o kauniečiui – 3577 litai, ir tai mažiau už visų savivaldybių vidurkį, kuris siekia 4363 litus.

Vilnius ir Klaipėda už investicijas ir plėtrą surinko vienodą balų skaičių – po 70,2, Kaunas – 58,5 balo iš šimto galimų. Tačiau specialistai Kaunui už patvirtintus mokesčių tarifus skyrė 26,1 balo, Vilniui – vos 6,3, todėl jie LLRI sudarytame reitinge tarp miestų, patraukliausių investuotojams, ir atsidūrė už borto.

Siūlo mažinti mokesčius

Savivaldybių indekso tyrimo vadovas ir LLRI vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas teigė, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje mokesčiai verslininkams per dideli. Valdininkams sumažinus kintamą žemės, NT, verslo liudijimų mokesčių dalį, norinčių investuoti miestuose galėtų padaugėti. Vertinant patrauklumą investuotojams, didžiulis šalies sostinės Vilniaus trūkumas buvo ir tai, kad jis skendi skolose.

„2011 m. pabaigoje skolų neturėjo tik Vilniaus rajono ir Visagino rajono savivaldybės. Vilniaus mieste buvo didžiausia skola procentais nuo pajamų ir siekė 90 proc.“, – sakė V.Žukauskas.

Instituto specialistai taip pat skaičiavo, kiek savivaldybėse yra veikiančių ūkio subjektų, valdininkų klausė, ar yra jų teritorijose investuotojams paruoštų žemės sklypų su patvirtintais detaliaisiais planais ir būtina infrastruktūra.

Kaip blogos savivaldybių vystymosi tendencijos vertintinos šios – didėjančios skolos, krentantis materialinių investicijų skaičius, neskelbiama didelė dalis viešojo pirkimo konkursų ir neracionalūs sprendimai, susiję su apleistais pastatais – jie nei naudojami, nei privatizuojami.

„Manome, kad geriausia žmogui savivaldybė yra tokia, kuri taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas, savo veiklos srityse neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų konkurenciją, savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatųjį sektorių. Savivaldybės, kurios neapkrauna žmonių mokesčiais, kuria palankias sąlygas verslui, nuolat mažina administracinę ir biurokratinę naštą, sugeba pritraukti daugiau investicijų, jose atsiranda daugiau darbo vietų, žmonės gauna didesnes pajamas“, – įsitikinęs V.Žukauskas.

Atsižvelgė ne į viską

Tiesa, LLRI prezidentas Ž.Šilėnas pripažino, kad vertinant savivaldybes, į kai kuriuos kriterijus nebuvo atsižvelgta: neįvertinta, kiek laimingi yra žmonės gyvendami konkrečiame mieste ar rajone, kiek teritorijos prižiūrėtos estetiškai, Palanga negavo pliuso vien už tai, kad turi jūrą, o Vilnius – už tai, kad yra didelis ir vadinamas sostine.

Ž.Šilėnas mano, kad dažnai miestų gerovei trukdo pačių susikurtos kliūtys, pavyzdžiui, biurokratiniais sunkumais apkrauti verslininkai, norintys gauti kokius nors leidimus. Pagal indeksus surikiuotas savivaldybes specialistai ragina atidžiau tvarkyti savo ūkį ir skatinti tarpusavio konkurenciją, nes, pasak Ž.Šilėno, kaip verslas gali persikelti į kitas šalis, taip pat jis gali persikelti ir į kitas savivaldybes.

Komentarai

Rimantas Čapas

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas ir patarėjas finansų bei ekonomikos klausimais

Bet kokie indeksų sudarymai yra sveikintini. Tačiau jų negalima suabsoliutinti, nes indeksai negali atspindėti visų veiksnių ir atskiro subjekto laimės pojūčio – konkretaus fizinio ar juridinio asmens. Pavyzdžiui, didelė dalis gyventojų atsakytų, kad jiems geriausia gyventi ten, kur šiuo metu gyvena, o kai kurie verslo atstovai galėtų pateikti tiek teigiamų, tiek neigiamų pavyzdžių iš praktinės patirties plėtojant ar bandant plėtoti verslą skirtingų savivaldybių teritorijose.

Klaipėdai pirmą vietą tarp savivaldybių užtikrino geros investicijos ir plėtros lygis, komunalinis ūkis, efektyvi savivaldybės veikla.

Kauno savivaldybė šiais metais pakilo į ketvirtą vietą iš penktos. Tačiau LLRI indekse Kauno savivaldybė su Klaipėdos ir Panevėžio savivaldybėmis taiko mažiausius mokesčių tarifus.

LLRI vertinimu, Vilnius liko antroje vietoje dėl spragų sveikatos, mokesčių ir biudžeto (aukštesni mokesčių tarifai, savivaldybė turi didžiausią skolą procentais nuo pajamų) srityse.

Vilniui, kaip ir kitoms savivaldybėms, tobulinti reikia tas veiklos sritis, kuriose buvo atsiliekama LLRI vertinimuose. Tačiau Vilniaus savivaldybei skolos taip greitai nepavyks sumažinti, nes tam nepakaks pajamų augimo masto, o ES lėšomis remiamiems projektams įgyvendinti teks dar skolintis (2013-ieji bus rekordiniai Lietuvos istorijoje pagal ES paramos lėšomis įgyvendinamų projektų apimtį).

Siekiant pagerinti sąlygas miestuose investuotojams daug metų žinomos didžiausios kliūtys (perdėtas biurokratizmas, nestabilūs mokesčiai). Greičiausias būdas jas išspręsti – gerokai paspartinti statybų leidimų išdavimą.

Valdas Sutkus

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

Natūralu, kad Vilnius pritraukia daugiausia investicijų, nes tai šalies sostinė, taip yra visame pasaulyje. Vilnius savaime yra investicijų traukos centras, nes būsimi investuotojai pirmiausia atvažiuoja į sostinę.

Klaipėdoje investicijos susijusios su uostu, bet didžioji investicijų plėtra čia buvo prieš 10 metų. Džiugu, kad ir dabar darbai nesustoja, uostas gilinamas, statomi nauji terminalai, planuojamas dujų terminalas – tai padės pritraukti dar daugiau investicijų. Tik reikėtų, kad uoste netrūktų krovinių, kad kroviniai iš Baltarusijos keliautų per Klaipėdos uostą, o nenuvažiuotų, pavyzdžiui, į Rygą.

Kaunas lieka pusiaukelėje ir šiuo metu niekuo ypatingu neišskiria. Žinoma, jo geografinė padėtis gera, jis šalies centre, tačiau Lietuvoje atstumai ir taip nėra dideli. Kaunas turi laisvąją ekonominę zoną, tačiau tai ne išskirtinumas, ji Lietuvoje yra ir kitur.

Kaunui reikėtų rimtai susimąstyti, kuo jis išskirtinis. Kauniečiai mąsto pragmatiškai, o miestas turi techninių, inžinerinių, ūkio mokslų patirties – jame veikia Kauno technologijos, Žemės ūkio universitetai, Veterinarijos akademija. Norint pritraukti daugiau investuotojų, ta linkme ir reikėtų eiti. Kaunas galėtų tapti technikos, inžinerinių mokslų centru, plėtoti taikomąjį mokslą, steigti laboratorijas.

Miestų patrauklumą investuotojams plačiąja prasme lemia jų vieta ir infrastruktūra. Reikia įvertinti savo stipriąsias bei silpnąsias puses ir labiausiai vystyti stipriąsias.

Rūta Skyrienė

Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė

Visi trys miestai yra patrauklus investuotojams. Vilnius, kaip sostinė, natūralu, kad yra patraukliausias investuoti. Tačiau ir Kaunas turi daug pranašumų – yra Lietuvos centre, turi laisvąją ekonominę zoną. Klaipėda patraukli kaip uostas, taip pat turintis laisvąją ekonominę zoną.

Laisvosios ekonominės zonos naudingos tuo, kad sukuria darbo vietų. Jos patrauklios investicijoms dėl teikiamų lengvatų, bet svarbiausia, kad jose sukuriama naujų darbo vietų. Nemanau, kad Vilniui reikėtų naujos zonos. Apskritai, nebereikia Lietuvai daugiau laisvųjų ekonominių zonų. Tiesiog gerinkime verslo aplinką ir investicinį klimatą, tada nereikės ir jokių lengvatinių zonų.

Vilnius, Kaunas, Klaipėda investuotojams taip pat palankūs tuo, kad juose lengviau rasti tinkamų specialistų. Mažesniuose miestuose tai daug sunkiau. Lietuvoje žmonės lengviau išvažiuoja dirbti į Angliją nei į kitą Lietuvos miestą.

Labai svarbi ir politinė valia – tikrai norėti investicijų. Juk dėl vieno valdininko neveiklumo į Lietuvą neatėjo „Google“ investicijos. Manau, savivaldos turėtų rimtai parengti tinkamus žmones investicijoms pritraukti, būti pasiruošusios investuotojams pasiūlyti geras sąlygas, suteikti reikalingus leidimus, licencijas, mažinti biurokratinius trukdžius.

Pagrindinis rodiklis, kuris parodo investicijų lygį, – investicijos, tenkančios vienam gyventojui. Pagal jį galima palyginti investicijų lygį regione, šalyje. Galima pažiūrėti ir kiek laiko konkrečioje savivaldybėje užtrunka gauti įvairius leidimus ar licencijas, ar yra taikomas vieno langelio principas įvairiems leidimams gauti.

Mokesčiai (NT, valstybinės žemės nuomos, už verslo liudijimus) yra svarbūs priimant sprendimus dėl investicijų, bet ne visada patys svarbiausi.

Dainius Ratkelis

Kauno savivaldybės administracijos direktorius

Tiek nekilnojamojo turto, tiek valstybinės žemės nuomos mokesčiai žmonėms, kurie tvarkosi, taikomi minimalūs pagal įstatymo numatytus tarifus. Ir tik išskirtiniais atvejais, kai pastatai apleisti, skiriami didesni įstatymo numatyti tarifai. Kauno gyventojai turėtų būti patenkinti tokia situacija, nes besitvarkantys gyventojai moka minimalius mokesčius, o apsileidėliai – maksimalius. Tai prevencija ir siekiamybė, kad miestas susitvarkytų ir būtų gražus tiek miesto gyventojams, tiek svečiams.

Kaunas mažesnių tarifų verslo liudijimams taikyti negali, nes jie nustatyti įstatymų. Mes norėtume sumažinti kainas už verslo liudijimus, bet įstatymas neleidžia to daryti. Ar LLRI įvertino tai, kad Kaune lauko kavinių savininkai kelerius metus buvo atleisti nuo mokesčių, kai kiti miestai šios lengvatos netaikė?

Kauno miesto savivaldybės skola nepalyginti mažesnė negu Vilniaus, tad kodėl sostinė užima aukštesnę vietą? Skola net mažesnė, nei leidžia įstatymas. Nuo sausio ji mažėja, o tai reiškia, kad savivaldybė geba susitvarkyti su savo finansais ir mažinti skolas. Kaunas skolingas net tris kartus mažiau nei Vilnius.

Konkrečiai neįvardyta, kuo Klaipėda, Vilnius ir Panevėžys lenkia Kauną. Nėra konkrečių rodiklių, kas buvo vertinta ir kas nebuvo. Gal vieni rodikliai aktualesni Vilniui, Klaipėdai ar Panevėžiui? Tačiau gali būti, kad visiškai nebuvo vertinti tie, kurie aktualūs Kaunui, ir gal pagal juos Kaunas pirmautų prieš visus kitus miestus. Todėl tam tikri duomenys palankesni didesniems miestams, o kiti mažesniems.

Kaunas turi istorinę blogybę. Iki karo čia buvo daug savininkų ir, kol nebaigta žemės reforma, nėra galimybės skirti žemės sklypų investuotojams. Kaune, kur tik yra laisvas žemės plotas, jis formuojamas į sklypą ir atiduodamas buvusiems savininkams. Todėl, kol ši reforma nebaigta, Kaunas negali pasiūlyti jokių laisvų sklypų investuotojams.

Vytautas Grubliauskas

Klaipėdos meras

Labiausiai man įstrigo tai, kad LLRI sudarytame indekse Klaipėda pirmą vietą užima antrą kartą iš eilės, bet sąrašo sudarytojai vis tiek nepripažįsta, kad šiame mieste viskas tobula, randa sričių, kuriose būtų galima pasitaisyti. Dėl to jų atliktą tyrimą reikėtų vertinti kaip objektyvų.

Klaipėda šiame sąraše pirmauja, nes savivaldybės darbas kryptingas, vykdoma subalansuota fiskalinė politika. Pagal skolas Klaipėda yra viena atsakingiausių Lietuvos savivaldybių ir galėtų būti pavyzdys kitiems miestams.

Taip, turime uostą, tačiau jo nevertinčiau kaip vienintelio Klaipėdos sėkmės rodiklio. Žinoma, jis atneša daug teigiamų dalykų, tačiau kelia ir rūpesčių – didesnis triukšmas, eismo intensyvumas, įtaka keliams – miestiečiai visa tai jaučia ir dėl to skundžiasi.

Klaipėda turi laisvąją ekonominę zoną, ji pripažinta penkta pasaulyje pagal joje sudarytas sąlygas verslui ir sukurtą infrastruktūrą. Tai taip pat galėtų būti pavyzdys kitiems miestams.

Verslo liudijimų kainų, NT ir valstybinės žemės nuomos mokesčių dydžiai yra politiniai sprendimai. Sutinku, kad ne visais atvejais jie palankiausi. Pasinaudosime patarimu, kad šie mokesčiai būtų peržiūrėti ir apsvarstyti. Tačiau prieš nusprendžiant – mažinti juos ar palikti tokius, kokie yra – reikėtų atlikti rimtą ekonominį tyrimą.

Klaipėda yra gana patrauklus miestas ir gyventojams, tačiau vis bandoma patrauklumą dar labiau padidinti. Čia įgyvendinama sveiko miesto koncepcija, o kitus metus ruošiamasi skelbti sveiko miesto metais. Tai turėtų uostamiestį padaryti dar patogesnį ir patrauklesnį gyventojams.