Nurodoma, kad valandinės elektros kainos lapkritį Baltijos šalyse svyravo nuo 3,06 Eur/MWh iki 777,18 Eur/MWh.

„Lapkritį Baltijos šalyse oro temperatūra buvo žemesnė nei norma ir tai lėmė 6 proc. padidėjusias energijos sąnaudas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Be to, elektros kainos augimą lėmė ir kritusi gamyba vėjo bei saulės jėgainėse: pagamintos vėjo energijos kiekis sumažėjo 43 proc. nuo ankstesnio mėnesio, o saulės energijos – 60 proc. Nors gamyba hidroelektrinėse didėjo 135 proc., palyginti su spalio mėnesiu, vertinant absoliučiais skaičiais, ji buvo nepajėgi kompensuoti kitų atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos sumažėjimą“, – pranešime cituojamas energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė nepriklausomi elektros tiekėjai, lapkritį išliko panašiame lygyje. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė apie 20,9 ct/kWh, fiksuojant ją 7 mėnesiams.

Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina lapkritį didėjo 2,8 karto ir vidutiniškai siekė 74,58 Eur/MWh.

Lapkritį Baltijos šalyse oro temperatūra buvo žemesnė nei norma ir tai lėmė 6 proc. padidėjusias energijos sąnaudas.

 

Pasak M. Gigos, kainų augimą „Nord Pool“ regione lapkritį taip pat daugiausiai lėmė oro sąlygos. Temperatūra Šiaurės šalyse buvo žemesnė nei norma, todėl energijos sąnaudos didėjo 13 proc., palyginti su spalio mėnesiu. Kritulių kiekis Šiaurės šalyse praėjusiį mėnesį sumažėjo ir nukrito žemiau normos, o tai darė neigiamą įtaką hidrorezervuarų pripildymo lygiui – jis sumažėjo iki 4 proc. žemiau normos. Be to, sumažėjo ir vėjo jėgainėse pagamintos energijos kiekis – 11 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu.

Lietuvoje augo ir gamyba, ir vartojimas

Lapkričio mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos bendros vartojimo apimtys siekė 2428 GWh, o tai yra 6 proc. daugiau nei spalį ir tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvoje ir Latvijoje elektros vartojimas buvo 6 proc. didesnis nei 2022 m. lapkritį – atitinkamai 1073 GWh ir 586 GWh. Tuo metu Estijoje elektros energijos paklausa buvo 770 GWh, arba 7 proc. didesnė nei šiuo laikotarpiu pernai.

Baltijos šalyse bendras suvartotas elektros kiekis lapkritį buvo 1320 GWh, o tai yra 7 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį. Lietuvoje elektros energijos gamyba sumažėjo 30 proc. ir siekė 445 GWh. Latvijoje gamyba augo 82 proc. iki 478 GWh, palyginti su spalio mėnesiu. Estijoje buvo pagaminta 397 GWh elektros, o tai yra 20 proc. daugiau nei prieš mėnesį.

Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 54 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 41 proc., Latvijoje – 82 proc., Estijoje – 52 proc., rašoma išplatintame pranešime.