Latvijos valdžia pagrasino skubos tvarka priimti įstatymus, kurie būtų tikra rakštis būsto paskolų pridalijusiems bankams. Taip latviai reaguoja į švedų grasinimus nutraukti tarptautinę pagalbą.
Apsauga prasiskolinusiems
Latvijoje vėl kyla įtampa. Šios savaitės pradžioje šalies premjeras Valdis Dombrovskis nurodė skubos tvarka parengti naujas įstatymo pataisas, kurios gintų būsto paskolas paėmusius šalies piliečius.
Siūloma, kad šalyje veikiantys bankai negalėtų reikalauti grąžinti didesnės paskolos, negu šiuo metu yra vertas skolininko nekilnojamasis turtas. Skirtumas tarp anksčiau išduotos paskolos sumos ir parduoto turto kainos būtų nurašomas į banko nuostolius. Be to, bankai negalėtų iškeldinti paskolos neišsimokančių gyventojų iš įkeisto būsto, jeigu žmonės neturėtų kur pasidėti.
Nors Latvijos gyventojai už tokį žingsnį šalies valdžiai tik padėkotų, užsienio ekspertai ir šalyje veikiančių bankų atstovai iš karto pareiškė, kad taip gali būti žengtas didelis žingsnis link valiutos devalvacijos.
Jeigu šis įstatymas būtų priimtas, tai lemtų didžiulius skandinavų bankų nuostolius, mat nekilnojamojo turto kainos šioje šalyje kritusios iki 70 proc., o didžioji paskolų dalis – apie 90 proc. – paimtos eurais.
Finansų analitiko Stasio Jakeliūno nuomone, toks Latvijos vyriausybės sprendimas būtų logiškas, tačiau vargu ar kaimynai ryžtųsi jį priimti tokį, kokį dabar pateikia.
"Žinome, kokia padėtis Latvijoje: auga nedarbas, didėja skolininkų skaičius, turto kainos smarkiai kritusios. Tačiau bankams tai būtų smūgis, kuris itin pablogintų jų situaciją, nors finansų sistemos stabilizavimas buvo vienas paramos programos Latvijai prioritetų. Veikiausiai bus ieškoma kompromisų", – svarstė S.Jakeliūnas.
Prie bedugnės krašto
Estijoje veikiančios investicijų bendrovės "Cicero" vadovas Jamesas Oatesas naujienų agentūrai "Bloomberg" teigė manantis, kad Latvija atsidūrusi prie bedugnės krašto: šalis nepajėgia vykdyti savo įsipareigojimų tarptautiniams skolintojams, šie grasina nebeteikti pagalbos.
Švedijos finansų ministras Andersas Borgas praėjusią savaitę pareiškė, kad politiniai ženklai iš Latvijos kelia didelį nerimą ir kad tarptautinių partnerių kantrybė ne begalinė. Švedijos ministras taip kalbėjo apie latvių bandymus mažinti biudžeto deficitą. Turėję sumažinti ateinančių metų biudžeto deficitą bent 500 mln. latų (2,4 mlrd. litų), Latvijos politikai sugebėjo susitarti tik dėl perpus mažesnio biudžeto apkarpymo.
Atrodo, kalbomis apie naują įstatymą V.Dombrovskis bando derėtis dėl naujų sąlygų. Pasak jo, užtektų kitų metų Latvijos biudžetą apkarpyti 325 mln. latų (1,59 mlrd. litų), kad pavyktų pasiekti reikalaujamą 8,5 proc. biudžeto deficito rodiklį. Jis taip pat teigė, kad paramos Latvijai programoje numatyti tikslai – mažinti biudžeto deficitą ir gaivinti šalies ekonomiką – prieštarauja vienas kitam.
S.Jakeliūnas priminė, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau kelis kartus palengvino Latvijai paramos gavimo sąlygas, o šalies biudžeto deficitą leido padidinti iki 13 proc. šįmet. Todėl tikėtina, kad atsižvelgę į didelį ekonomikos nuosmukį, tarptautiniai partneriai gali peržiūrėti ankstesnius šalies įsipareigojimus.
Grasina, bet nenusigręš
Kaip ir metų pradžioje, taip ir dabar, analitikai prognozuoja, kad lato devalvacija gali priversti tokiu pačiu keliu pasukti ir Lietuvą bei Estiją. J.Oateso nuomone, Latvijos valiutos kurso keitimas gali turėti didelę įtaką visam ES regionui ir padidinti euro zonai nepriklausančių narių, tokių kaip Danija, Lenkija ar Švedija, spaudimą.
Kita vertus, pasak J.Oateso, Vakarų valstybių ekonomikos jau rodo pirmuosius atsigavimo ženklus, todėl sisteminė rizika regione, palyginti su praėjusiais metais, yra sumažėjusi, ir tai gali paskatinti tarptautinius Latvijos gelbėtojus apskritai atsitraukti.
Apie tokią galimybę užsiminė ir Švedijos centrinio banko vadovas Stefanas Ingvesas. "Ir anksčiau yra nutikę, kad šalys bandydavo persiderėti dėl geresnių susitarimo su TVF ir kitais skolintojais sąlygų. Dažniausiai viskas baigiasi tuo, kad šalis turi nusileisti arba yra išstumiama už borto", – švedų atstovą cituoja "Bloomberg".
Vis dėlto S.Jakeliūno nuomone, tikimybė, kad tarptautinės organizacijos atsitrauks, labai maža. "Jeigu Latvijai būtų nutrauktas finansavimas, kiltų politinė įtampa regione, o to neleistų pati ES, Švedija taip pat nesuinteresuota skandinti savo bankų. Tokie pareiškimai yra bandymas paspausti vieniems kitus ir išsireikalauti palankesnių sąlygų", – įsitikinęs finansų ekspertas.
Latvijos pažadai
Latvijai tarptautiniai skolintojai – TVF, Švedijos vyriausybė ir ES – yra numatę iš viso skirti 7,5 mlrd. eurų (25,8 mlrd. litų) paramą valstybės finansams stabilizuoti. Už ją Latvijos vyriausybė yra pažadėjusi kasmet mažinti biudžeto deficitą ir iki 2012 m. pasiekti 3 proc. biudžeto deficito rodiklį. Kasmet Latvijos biudžeto išlaidos turi būti mažinamos 500 mln. latų (2,4 mlrd. litų).
Naujausi komentarai