Lazdijų rajonas bando naują verslo šaką – mėsinių galvijų veisimą ir auginimą. Įkurtas kooperatyvas ir viešoji įstaiga rūpinsis, kaip naujove sudominti kuo daugiau ūkininkų, kaip jai gauti europinių pinigų ir kur palankiausiai parduoti produkciją.

Mėsiniai galvijai į Lazdijų rajoną parvežti iš Danijos. Galvijai nėra reiklūs – šeriami žole, šieniniu, todėl greitai prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Tačiau žinios, kaip juos auginti, kuo šerti, kada kergti būtinos. Lazdijų savivaldybė, skyrusi 125 tūkstančius litų, kartu su vienu vokiečių ūkininku įsteigė viešąją įstaigą, kuri tuo ir užsiims. Be to, naujoji įstaiga privalės pritraukti kuo daugiau ES paramos mėsinių galvijų augintojams.

„Bendradarbiaujame su Stulginskio universitetu. Todėl kitą savaitę rengiamas būsimų jaunųjų ūkininkų mokymas [...] Pradžioje viskas buvo daroma per švietėjišką veiklą. Važinėjome per seniūnijas, pristatinėjome aubrakų veislę, technologiją, galimybes, kaip viskas vyks. Žmonės yra susidomėję“, – teigė VšĮ „Darbo vietų kūrimo fondas“ direktorius Edvardas Bartnykas.

„Procesas sunkus, bet viskas, kas dabar daroma, – viešosios įstaigos įkūrimas, mokymai – rodo, kad suinteresuotumas didėja, aišku ne taip, kaip mes norėtume. Bet turbūt logiška, ūkininkas pamąsto, kad tai – naujovė“, – sakė Lazdijų r. Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Pipiras.

Mėsinius galvijus rajone augina keletas ūkininkų, jie susibūrė į kooperatyvą. Naujais kooperatyvo nariais gali tapti vietos gyventojai, valdantys ne mažiau nei 10 hektarų žemės ir norintys dalyvauti galvijų auginimo programoje.

Taip tikimasi skatinti verslumą ir susibūrus į kooperatyvą užsitikrinti stabilų produkcijos tiekimą užsakovams.

„Mėsinių galvijų auginimas duoda rezultatus toli gražu ne pirmais ar antrais ūkininkavimo metais. Mes pirmąsias mėsines telyčias įsigijome prieš 3,5 metų, bet turėjome realizuoti tik 9 bulius. Tai yra nuolat subsidijuojamas verslas, kuris įsisuks tik ketvirtais, penktais ūkininkavimo metais“, – aiškino kooperatyvo „5000 aubrakų Lazdijams“ valdybos pirmininkas Kęstutis Jungevičius.

„Kaip rodo statistika, Lietuvoje supirkimo kainos yra žemiausios Europoje, tai per skerdenas skirtumas siekia iki 1.2 euro. Skaičiavome, pralošiame apie tūkstantį litų. O kooperatyvas, manau, parodys, kaip parduoti kuo brangiau, kad būtų interesas plėtoti gyvulininkystę ir gauti gerus pinigus“, – sakė Lazdijų meras Artūras Markelis.

Pagalba jauniems ūkininkams gali tapti ir Veisiejų technologijos ir verslo mokykla. Nuo rudens tikimasi čia veiks gyvulininkystės programa.